Karštomis vasaros dienomis išauga žmonių, apsinuodijusių maistu, skaičius.
ID Clinic šeimos gydytoja Agnė Misiūtė pataria į ką reikia atkreipia dėmesį, jei apsinuodijote maistu.
Viduriavimas, vėmimas, pykinimas, pilvo skausmai, galvos svaigimas ir kartais net karščiavimas išduoda, kad greičiausiai apsinuodijote maistu. Taip mūsų organizmas reaguoja į mikrobus, kurie kartu su maistu patenka į virškinimo sistemą.
Į mūsų organizmą patekę bakterijos ar virusai dauginasi, maitinasi ir išskiria toksines medžiagas.
Kartais būna sunku atskirti, ar žmogus apsinuodijo maistu ar jam virusinė infekcija.
Kaip žinoti, ar tai virusinė infekcija, ar apsinuodijimas maistu?
Pasak šeimos gydytojos A. Misiūtės, pagrindiniai simptomai, kurie leidžia apsinuodijimą atskirti nuo virusinio susirgimo (rotaviruso, noraviruso) yra karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų skausmas, gali atsirasti kvėpavimo takų simptomai (ypač rotavirusinės infekcijos atveju).
Pirmoji pagalba
Tiek virusinės infekcijos, tiek apsinuodijimo atveju, gerkite daug skysčių. Hidratacija būtina tam, kad išvengtumėte skysčių trūkumo organizme. Geriausia rinktis vandenį (mineralinį, negazuotą), elektrolitų tirpalus arba nesaldintą arbatą. Susirgę stenkitės kuo daugiau ilsėtis ir leisti organizmui atsistatyti pačiam.
Išgerkite aktyviosios anglies, kuri suriša toksinus ir padeda juos greičiau pašalinti iš organizmo.
Vartojimas: 1 tabletė 10kg kūno masės Prieš nuryjant sukramtyt ar kitaip sutrinti tam, kad būtų pasiektas kuo didesnis rezorbcinis plotas.
Patariama gerti gerąsias bakterijas, kurios sutrumpina viduriavimo laiką ir leidžia greičiau atsistatyti įprastai žarnyno mikroflorai.
Ko negalima daryti susirgus?
Griežtai nerekomenduojama vartoti viduriavimą stabdančių vaistų Jeigu viduriavimas sukeltas bakterinės infekcijos, o būtent ji yra 80 proc. visų viduriavimo atvejų sukėlėja, viduriavimą stabdančių vaistų vartojimas gali baigtis pavojingu storosios žarnos išsiplėtimu ar net plyšimu.
Venkite pieno produktų, riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto, kol simptomai visiškai nesibaigs.
Venkite gazuotų, alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
Nevartokite magnio preparatų.
Kai pasijusite geriau, pradėkite valgyti labai mažomis porcijomis lengvai virškinamus maisto produktus, pvz., bananus, ryžius, troškintas daržoves.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite sunkius dehidratacijos požymius (sausa burna, mažai ar visai nesišlapinate, pasireiškia stiprus troškulys, galvos svaigimas), stipriai karščiuojate (didesnė nei 38,5°C temperatūra), pastebėjote kraują išmatose ar vėmaluose, viduriavimas ar vėmimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas, pasireiškia stiprus pilvo skausmas, būtinai kreipkitės į gydytoją. Esant poreikiui, gydytojas jums paskirs reikiamus tyrimus ar infuzinę terapiją.