Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jei vasaros ekstremalūs oro reiškiniai – sausros, karščio bangos, staigios liūtys, audros su perkūnija ir vėl pasikartojančios karščio bangos – vyktų Jūsų kūne. Šie gamtos reiškiniai puikiai atspindi kai kuriuos menopauzės simptomus: karščio bangas, gleivinių sausumą, gausų prakaitavimą, emocinį nestabilumą ir nuotaikų svyravimus. Menopauzė, nors ir yra natūrali daugelio moterų gyvenimo dalis, vis dar išlieka stigmatizuota ir per retai aptariama tema. Kaip įprasta vaikus ruošti paauglystei ir ją lydintiems hormoniniams pokyčiams, taip pat būtina kalbėti ir apie menopauzę. Šį etapą galima vadinti tarsi hormonų „atvirkštine paauglyste“ – menopauzės metu moteriškų lytinių hormonų lygis mažėja, o organizmas turi prisitaikyti prie šių pokyčių.

Menopauzė – tai natūrali brandžios moters gyvenimo dalis, kai nutrūksta menstruaciniai ciklai. Ji dažniausiai pasireiškia 45–55 metų amžiaus moterims, o vidutinis menopauzės amžius yra apie 51,4 metus. Menopauzė apima tris etapus: perimenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę.

Perimenopauzė prasideda tada, kai organizmas pradeda mažinti estrogenų gamybą. Dėl to menstruacijos tampa nereguliarios, o moterys gali jausti kitus menopauzės simptomus. Šis laikotarpis gali trukti nuo 3 iki 14 metų. Kai menstruacijos visai nutrūksta, prasideda antrasis etapas – menopauzė. Po metų nuo paskutinių mėnesinių prasideda postmenopauzės laikotarpis.

Pirmieji fiziologiniai pokyčiai dažniausiai pasireiškia perimenopauzės metu ir labai skiriasi kiekvienai moteriai. Visgi, kai kurios moterys gali nejausti jokių nemalonių simptomų, tačiau daugelis patiria bent kelis būdingus požymius:

  • Nereguliarus menstruacijų ciklas. Tai vienas iš pirmųjų požymių, kad prasidėjo menopauzė. Menstruacijos gali tapti neįprastai lengvos arba atvirkščiai labai gausios, trukti kelias dienas arba ilgiau nei savaitę.
  • Karščio bangos.  Tipiškai karščio pylimas jaučiamas kaip ūmi karščio banga prasidedanti viršutinėje krūtinės dalyje ir veide, greitai išplintanti po visą liemenį. Karščio pylimas trunka apie 2-4 min. Po jo gali sekti gausus prakaitavimas – „prakaito pylimas“, smarkus širdies plakimas, nerimas. Paleidžiančiu mechanizmu gali būti aštrus maistas arba alkoholis.
  • Širdies bei kraujagyslių sistemos problemos. Estradiolio stoka didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Moterų sergamumas ŠKL padidėja praėjus daugiau nei 10 metų nuo menopauzės. Tai yra tiesiogiai susiję su endogeninio estradiolio nepakankamumu, nes estrogenai turi kardioprotekcinį poveikį. Jie blokuoja kalcio kanalus tuo sumažindami kraujagyslių sienelių tonusą ir pagerindami kraujotaką. Antioksidantinis poveikis saugo kraujagyslių intimą nuo pažeidimų. Nustatytas teigiamas poveikis į lipidų apykaitą (sumažėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio ir santykinai padidėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija) mažinantis aterogeniškumo indeksą. Visi minėti veiksniai turi įtaką aterosklerozės vystymuisi ir arterinių trombozių rizikos sumažėjimui.
  • Psichologiniai simptomai. Ankstyvieji psichologiniai simptomai (depresija, dirglumas, mieguistumas, nemiga, sutrikusi atmintis, koncentracijos stoka, energijos trūkumas, sumažėjęs lytinis potraukis, agorafobija, panikos priepuoliai) tai pat yra susiję su estradiolio stoka, kas ne visuomet įvertinama.
  • Svorio padidėjimas. Dėl pakitusių hormonų ir sulėtėjusios medžiagų apykaitos moterys priauga svorio, dažniausiai pilvo srityje. Taip pat šiuo laikotarpiu mažėja raumenys.
  • Odos problemos. Veido odos pokyčiai yra labai dažnas simptomas menopauzės metu. Dėl estrogeno sumažėjimo oda ypač išsausėja, tampa plonesnė, išryškėja raukšlės. O kadangi vyriškų hormonų kiekis nepakinta, kartais moterų oda pasidaro riebi ar net atsiranda hormoninių spuogų.
  • Makšties sausumas. Krentat estrogeno lygiui, atsiranda makšties sausumas, kuris sukelia diskomfortą lytinio akto metu. Be to, dėl makšties sausumo gali atsirasti perštėjimas ar net skausmas.
  • Urogenitalinis sindromas. Tai lytinių organų ir šlapimo pūslės bei šlaplės epitelio atrofija, kuri susijusi su estrogenų stoka. Būdingi simptomai yra makšties sausumas, niežėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai (dispareunija), kontaktinis kraujavimas iš lyties organų, jų nusileidimas. Dažnas, staigus noras šlapintis, naktinis, skausmingas šlapinimąsis yra susijęs su šlapimo sistemos atrofija ir neretai su uropoetinės sistemos infekcija. .
  • Osteoporozė. Tai sisteminė liga, kuriai būdingas su estrogenų stoka susijęs mažėjantis kaulų tankis, lemiantis padidėjusią lūžių riziką. Kaulų mineralų kiekio mažėjimas, kaulinio audinio architektūros pokyčiai ir padidėjęs kaulų trapumas yra esminiai patogenetiniai veiksniai. Pomenopauzės laikotarpiu sutrinka kaulinio audinio atsinaujinimo procesas. Sumažėjus estradiolio sintezei, nebeblokuojami osteoklastai ir nebestimuliuojami osteoblastai, todėl kaulo masės prarandama daugiau negu atstatoma. Kaulinio audinio rezorbcija ir praradimas pasidaro greitesnis nei atstatymas ir formavimas.

MIEGO SUTRIKIMAI IR MENOPAUZĖ

Miego sutrikimai laikomi vienu iš dažniausiai pasireiškiančių menopauzės simptomų. Dažniausiai moterys skundžiasi nemiga, sunkumu užmigti, ankstyvu pabudimu, padidėjusiu mieguistumu dieną. Literatūros duomenimis moterys nuo nemigos kenčia maždaug dvigubai dažniau nei vyrai, o šio sutrikimo dažnis žymiai padidėja menopauzės laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu vykstantys hormonų pokyčiai gali sukelti pokyčius ir cirkadiniame ritme.

Perimenopauzės laikotarpiu pastebimi pagumburio, hipofizės ir kiaušidžių gaminamų hormonų (labiausiai estrogenų ir progesterono) koncentracijų svyravimai. Progesteronas yra lytinis hormonas, turintis raminamųjų bei nerimą slopinančių savybių. Sutrikus šio hormono gamybai ir sekrecijai, gali sutrikti miegas. Dėl sumažėjusios estrogenų koncentracijos sutrinka pastovios kūno temperatūros palaikymas. Pagumburyje esantis temperatūros reguliavimo centras ir smegenų miego reguliavimo centrai yra glaudžiai susiję, todėl estrogenų koncentracijos svyravimai netiesiogiai veikia miego reguliavimo centrą. Be to, miegą papildomai gali trikdyti ir vazomotoriniai simptomai, tokie kaip naktinis prakaitavimas ir karščio bangos.

KAIP PALENGVINTI SU MENOPAUZE SUSIJUSIĄ NEMIGĄ?

Su menopauze susijusią nemigą kartais galima palengvinti tiesiog pakeitus gyvenseną:

  • laikytis miego režimo: eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku;
  • bent valandą prieš miegą stengtis atsipalaiduoti, pvz., paskaityti knygą arba išsimaudyti vonioje (bet vengti labai karštos vonios);
  • užtikrinti, kad miegamajame būtų tamsu ir ramu, pvz., užtraukti naktines užuolaidas;
  • miegoti ant patogaus čiužinio, pasirinkti patogias pagalves bei antklodę;
  • vengti miegoti dienos metu, net jei prieš tai buvo prastai miegota naktį;
  • reguliarus fizinis aktyvumas, tačiau vengti tai sportuoti bent 4 valandas prieš miegą;
  • prieš miegą nežiūrėti televizoriaus ir nesinaudoti išmaniaisiais prietaisais, pvz., išmaniuoju telefonu, nes ryški ekrano šviesa skatina budrumą;
  • daug neprisivalgyti prieš miegą;
  • bent 6 valandas prieš einant miegoti vengti kofeino, nikotino ir alkoholio.

MITYBOS KOREKCIJOS BEI MAISTO PAPILDAI

Mitybos intervencijos ir maisto papildai gali būti naudingi sprendžiant menopauzės metu kylančius miego sutrikimus, nes jie turi teigiamą poveikį miego kokybei ir trukmei. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad vyšnių sultys gerina miego trukmę ir kokybę, o maisto produktai, kuriuose gausu triptofano (pvz:. avižos, vištiena, migdolai, lašiša, soja ir kt.), taip pat turi teigiamą poveikį. Todėl mitybos priemonės gali būti veiksmingas būdas menopauzės sukeltų miego sutrikimų mažinimui ar bendros miego kokybės gerinimui.

  • Izoflavonai, vartojami vieni ar derinami su kitais preparatais, tyrimų duomenimis pasirodė itin veiksmingi gerinant subjektyvią miego kokybę. Terapinis poveikis gali priklausyti ir nuo dozės: didesnė dozė (25 mg per dieną) buvo efektyvesnė nei mažesnė (12,5 mg) gydant nemigos simptomus. Sojų ir jų pagrindu pagaminti produktai taip pat buvo naudingi miegui, greičiausiai dėl didelio juose esančio izoflavonų kiekio. Nors tikslus izoflavonų veikimo mechanizmas dar nėra aiškus, manoma, kad jie gali prisijungti prie estrogenų receptorių ir taip mažinti menopauzės sukeliamus simptomus, kurie dažnai siejami su miego sutrikimais.
  • Juodasis kohošas(angl. black cohosh) taip pat gali būti naudingas gerinant miego kokybę, tačiau jo poveikio mechanizmas dar nevisiškai išlieka aiškus. Manoma, kad jis gali paveikti neurotransmiterius, tokius kaip serotoninas ir gama-aminosviesto rūgštis (GABA), kurie reguliuoja miego ciklus.
  • Kiti maisto papildai, tokie kaip granatų sėklų aliejusžiedadulkių ekstraktaimaka šaknų papildaijujubės sėklų kapsulėsšalavijų ekstraktai, taip pat gali turėti teigiamą poveikį miegui. Melatonino vartojimas kartu su sumažintu kalorijų dietapadeda sumažinti nemigos simptomus. Kai kurie tyrimai parodė, kad ir valerijono ir melisų ekstraktai gali padėti pagerinti miego kokybę.

Nepaisant to, kad miego sutrikimai yra pagrindinis menopauzės simptomas, visgi, tyrimų, tiesiogiai nagrinėjusių moterų su prasta miego kokybe arba nemiga problemas, atlikta mažai. Labiausiai perspektyvios mitybos intervencijos yra izoflavonai, sojos arba sojos pagrindo produktai ir juodasis kohošas. Šiuo metu yra būtini aukštos kokybės, pakankamos imties atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kuriuose būtų taikomi tinkami rezultatų matavimo metodai, kad būtų pateikiamos tikslios rekomendacijos.

Parengė: gydytoja Aistė Kairytė

 

 

Literatūra:

  1. Polasek D, Santhi N, Alfonso-Miller P, Walshe IH, Haskell-Ramsay CF, Elder GJ. Nutritional interventions in treating menopause-related sleep disturbances: a systematic review. Nutr Rev. 2024 Aug 1;82(8):1087-1110. doi: 10.1093/nutrit/nuad113. PMID: 37695299; PMCID: PMC11233886.
  2. De Franciscis P, Conte A, Schiattarella A, et al.  Non-hormonal treatments for menopausal symptoms and sleep disturbances: a comparison between purified pollen extracts and Soy Isoflavones. Curr Pharm Des. 2020;26:4509–4514. doi: 10.2174/1381612826666200721002022 
  3. Hirose A, Terauchi M, Akiyoshi M, et al.  Low-dose isoflavone aglycone alleviates psychological symptoms of menopause in Japanese women: a randomized, double-blind, placebo-controlled study. Arch Gynecol Obstet. 2016;293:609–615. doi: 10.1007/s00404-015-3849-0 
  4. Maffei S, Franchini M, Fortunato L, et al.  Long-term effects of a combination of isoflavones, Agnus castusand Magnolia extracts on climacteric symptoms and cardiometabolic risk profile in postmenopausal women. Gynecol Endocrinol. 2022;38:339–344. doi: 10.1080/09513590.2022.2047171
  5. Guida M, Raffone A, Travaglino A, et al.  Cimicifuga racemosaisopropanolic extract for menopausal symptoms: an observational prospective case–control study. Gynecol Endocrinol. 2021;37:1132–1137. doi: 10.1080/09513590.2021.1974381 
  6. Jiang K, Jin Y, Huang L, et al.  Black cohosh improves objective sleep in postmenopausal women with sleep disturbance. Climacteric. 2015;18:559–567. doi: 10.3109/13697137.2015.1042450 
  7. Davinelli S, Scapagnini G, Marzatico F, et al.  Influence of equol and resveratrol supplementation on health-related quality of life in menopausal women: a randomized, placebo-controlled study. Maturitas. 2017;96:77–83. doi: 10.1016/j.maturitas.2016.11.016
  8. Lello S, Capozzi A, Xholli A, et al. ; Italian Society of Menopause (SIM), the Italian Society of Gynecology of the Third Age of Women (SIGiTE), and the Pollen Extract in Menopause Italian Study Group  The benefits of purified cytoplasm of pollen in reducing menopausal symptoms in peri- and post-menopause: an Italian multicentre prospective observational study. Minerva Obstet Gynecol. 2022;74:516–521. Nov 26 2021;doi: 10.23736/s2724-606x.21.04964-2 
  9. Auerbach L, Rakus J, Bauer C, et al.  Pomegranate seed oil in women with menopausal symptoms: a prospective randomized, placebo-controlled, double-blinded trial. Menopause. 2012;19:426–432. doi: 10.1097/gme.0b013e3182345b2f 
  10. Meissner HO, Reich-Bilinska H, Mscisz A, et al.  Therapeutic effects of pre-gelatinized Maca (Lepidium peruvianum chacon) used as a non-hormonal alternative to HRT in perimenopausal women – clinical pilot study. Int J Biomed Sci. 2006;2:143–159. 
  11. Mahmoudi R, Ansari S, Haghighizadeh MH, et al.  Investigation the effect of jujube seed capsule on sleep quality of postmenopausal women: a double-blind randomized clinical trial. Biomedicine (Taipei). 2020;10:42–48. doi: 10.37796/2211-8039.1038