Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jei vasaros ekstremalūs oro reiškiniai – sausros, karščio bangos, staigios liūtys, audros su perkūnija ir vėl pasikartojančios karščio bangos – vyktų Jūsų kūne. Šie gamtos reiškiniai puikiai atspindi kai kuriuos menopauzės simptomus: karščio bangas, gleivinių sausumą, gausų prakaitavimą, emocinį nestabilumą ir nuotaikų svyravimus. Menopauzė, nors ir yra natūrali daugelio moterų gyvenimo dalis, vis dar išlieka stigmatizuota ir per retai aptariama tema. Kaip įprasta vaikus ruošti paauglystei ir ją lydintiems hormoniniams pokyčiams, taip pat būtina kalbėti ir apie menopauzę. Šį etapą galima vadinti tarsi hormonų „atvirkštine paauglyste“ – menopauzės metu moteriškų lytinių hormonų lygis mažėja, o organizmas turi prisitaikyti prie šių pokyčių.
Menopauzė – tai natūrali brandžios moters gyvenimo dalis, kai nutrūksta menstruaciniai ciklai. Ji dažniausiai pasireiškia 45–55 metų amžiaus moterims, o vidutinis menopauzės amžius yra apie 51,4 metus. Menopauzė apima tris etapus: perimenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę.
Perimenopauzė prasideda tada, kai organizmas pradeda mažinti estrogenų gamybą. Dėl to menstruacijos tampa nereguliarios, o moterys gali jausti kitus menopauzės simptomus. Šis laikotarpis gali trukti nuo 3 iki 14 metų. Kai menstruacijos visai nutrūksta, prasideda antrasis etapas – menopauzė. Po metų nuo paskutinių mėnesinių prasideda postmenopauzės laikotarpis.
Miego sutrikimai laikomi vienu iš dažniausiai pasireiškiančių menopauzės simptomų. Dažniausiai moterys skundžiasi nemiga, sunkumu užmigti, ankstyvu pabudimu, padidėjusiu mieguistumu dieną. Literatūros duomenimis moterys nuo nemigos kenčia maždaug dvigubai dažniau nei vyrai, o šio sutrikimo dažnis žymiai padidėja menopauzės laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu vykstantys hormonų pokyčiai gali sukelti pokyčius ir cirkadiniame ritme.
Perimenopauzės laikotarpiu pastebimi pagumburio, hipofizės ir kiaušidžių gaminamų hormonų (labiausiai estrogenų ir progesterono) koncentracijų svyravimai. Progesteronas yra lytinis hormonas, turintis raminamųjų bei nerimą slopinančių savybių. Sutrikus šio hormono gamybai ir sekrecijai, gali sutrikti miegas. Dėl sumažėjusios estrogenų koncentracijos sutrinka pastovios kūno temperatūros palaikymas. Pagumburyje esantis temperatūros reguliavimo centras ir smegenų miego reguliavimo centrai yra glaudžiai susiję, todėl estrogenų koncentracijos svyravimai netiesiogiai veikia miego reguliavimo centrą. Be to, miegą papildomai gali trikdyti ir vazomotoriniai simptomai, tokie kaip naktinis prakaitavimas ir karščio bangos.
Su menopauze susijusią nemigą kartais galima palengvinti tiesiog pakeitus gyvenseną:
Mitybos intervencijos ir maisto papildai gali būti naudingi sprendžiant menopauzės metu kylančius miego sutrikimus, nes jie turi teigiamą poveikį miego kokybei ir trukmei. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad vyšnių sultys gerina miego trukmę ir kokybę, o maisto produktai, kuriuose gausu triptofano (pvz:. avižos, vištiena, migdolai, lašiša, soja ir kt.), taip pat turi teigiamą poveikį. Todėl mitybos priemonės gali būti veiksmingas būdas menopauzės sukeltų miego sutrikimų mažinimui ar bendros miego kokybės gerinimui.
Nepaisant to, kad miego sutrikimai yra pagrindinis menopauzės simptomas, visgi, tyrimų, tiesiogiai nagrinėjusių moterų su prasta miego kokybe arba nemiga problemas, atlikta mažai. Labiausiai perspektyvios mitybos intervencijos yra izoflavonai, sojos arba sojos pagrindo produktai ir juodasis kohošas. Šiuo metu yra būtini aukštos kokybės, pakankamos imties atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kuriuose būtų taikomi tinkami rezultatų matavimo metodai, kad būtų pateikiamos tikslios rekomendacijos.
Parengė: gydytoja Aistė Kairytė
Literatūra: