,,Tai tik odos liga“ – tai pirmieji žmogaus sergančio psoriaze žodžiai, paklausus jo apie odos pakitimus stebimus ant alkūnių, rankų, kojų ar galvos skalpo.
Vis dėlto, daug kas net neįsivaizduoja kaip giliai ir stipriai psoriazė gali paveikti žmogaus sveikatą ir deja vien odos pažeidimais dažnu atveju neapsieinama.
Virš 50% žmonių sergančių šia lėtine liga susiduria su socialinio gyvenimo kliūtimis, virš 60% turi nerimo, depresijos požymių o taip pat neigiamą požiūrį į savo kūną(1-4). Taip pat verta paminėti, kad nutukimo, 2 tipo cukrinio diabeto, disbiozės, širdies ir kraujagyslių ar autoimuninių ligų rizika šiems asmenims yra taip pat padidėjusi (5).
Visos minėtos ligos ir sutrikimai gali paūminti psoriazės eigą bei apsunkinti medikamentinio gydymo procesą, todėl siūlau pažvelgti giliau į šią ligą, kad galėtume suprasti kokių natūralių veiksmų galėtume imtys nelaukdami vaistų paskyrimo dienos.
Trumpai apie psoriazę
Psoriazė tai sisteminiu uždegimu pasižyminti autoimuninė liga, galinti neigiamai paveikti visas pagrindines organizmo funkcijas. Esminiais ligos varikliais yra genetika bei aplinkos veiksniai.
Keratinocitai – tai odos epitelio ląstelės, kurių natūralus gyvenimo laikotarpis yra 28 dienos, po kurių senas ląsteles pakeičia naujos. Sergant psoriaze šis skaičius sumažėja mažiausiai 4 kartus iki 4-7 dienų, dėl ko yra stebimas odos uždegiminis procesas. Todėl oda yra vienas labiausiai įžvelgiamų estetikos bruožų, kurios pažeidimas stebimas sergant šia liga.
Metaboliniai keliai jungiantys psoriazę su kitomis lėtinio uždegimo ligomis
Pagrindiniai veiksniai jungiantys psoriazę su lėtinėmis sisteminio uždegimo ligomis yra: (pav.1)
- Genetika – viena pagrindinių psoriazės priežasčių atsakinga už >60% ligos pasireiškimo atvejų.
- Imuninės sistemos sutrikimai – dėl šios priežasties psoriazei yra būdingas ,,molekulinės mimikrijos“ fenomenas, dėl kurio sergantys šia liga turi didesnę rizika sirgti kitomis autoimuninėmis ligomis, pvz: artritas, autoimuninis tiroiditas, celiakija ar uždegiminės žarnų ligos.
- Aplinkos veiksniai – vieni pagrindinių veiksnių turinčių įtakos ligos eigai yra stresas, rūkymas, alkoholis, dieta skurdi polifenoliais ir izoflavonais, gausus pridėtinių cukrų, sočiųjų r.r. vartojimas, viršsvoris. Taip pat yra labai svarbūs mūsų vaikystės veiksniai: vaikai gimę po cezario pjūvio, gimę neišnešioti, nemaitinti motinos pienu ar dažnai sirgę, vartoję antibiotikus turi didesnę šios ligos pasireiškimo riziką.
Visi trys keliai priveda prie sisteminio uždegimo, vedančio prie visos virtinės mūsų organizmą žalojančių procesų ir naujų ligų pasireiškimo. Žinoma negalime sakyti, kad jeigu sergame psoriaze būtinai turėsime visą puokštę ligų, visgi dėl vienos būčiau labiausiai atsargus, nes jos buvimas ženkliai sustiprina visų kitų komplikacijų pasireiškimą.
Taip, tikiuosi daug kas jūsų jau atspėjote – tai nutukimas.
Nutukimas ir psoriazė
Kaip ir galime matyti pav.1, nutukimas ir visas metabolinis sindromas dalijasi tais pačiais pro-uždegiminiais keliais su psoriaze, kurie priveda prie psoriazės suaktyvėjimo ir gretutinių ligų pasireiškimo:
- pro-uždegiminės molekulės: TNF-alfa, IL-6,17,23, TGF-b aktyvuoja uždegiminius procesus, skatina keratinocitų greitą dalijimąsi.
- perteklinis riebalinis audinys pradeda didesniais kiekiais išskirti uždegimą skatinančius, atsparumą insulinui sukeliančius adipokinus: rezistinas, leptinas.
- dėl hiperkalorinės mitybos progresuoja vidaus organų suriebėjimas.
- didėjantis šlapimo rūgšties kiekis kraujo plazmoje žeidžia kasos beta ląsteles.
- vaistai psoriazės gydymui tampa mažiau veiksmingi bei pacientai reikalauja didesnių dozių, kad pasiektų ligos remisijos stadiją.
Kaip matote, nutukimas kartu su gretutinėmis ligomis bei sutrikimais gali stipriai paveikti psoriazės ligos eiga, todėl sveiko svorio palaikymas, uždegimo mažinimas vartojant daržovių ir vaisių vaivorykštės gamą, atsisakymas žalingų įpročių yra neatsiejama psoriazės gydymo algoritmo dalimi.
Kaip mityba gali padėti mums šiame kelyje?
Kadangi psoriazė savo metaboliniais keliais glaudžiai siejasi su nutukimo ligos priežastimis, geriausiu mitybos pasirinkimu bus dieta, kuri išpildys žemiau esančius kriterijus:
- turtinga polinesočiomis/mononesočiomis riebalų rūgtimis. Geriausiais šių rūgščių šaltiniais yra avokadai, riešutai ir sėklos, tyras alyvuogių, avokado aliejus ar riebios žuvys. Visi šie produktai gali praturinti mūsų organizmą būtinomis uždegimą mažinančiomis, žarnyno pralaidumą kontroliuojančiomis medžiagos. Kadangi Lietuvoje žuvų suvartojimas ir prieinamumas nėra didžiausias, koncentruoti (OMEGA-3) papildai gali padėti papildyti kasdienę mitybą būtinosiomis polinesočiomis r. rūgštimis.
- žemo glikeminio krūvio mityba. Šioje vietoje didžiausias dėmesys atitenka mūsų valgomiems angliavandenių šaltiniams. Skaidulos esančios daržovėse, ankštiniuose produktuose, pilno grūdo produkcijoje pasižymi stipriu priešuždegiminiu, gliukozę kontroliuojančiu, cholesterolį surišančiu, žarnyno mikroflorą maitinančiu poveikiu. Nebijokite naujų skonių, įtraukite į mitybos racioną daugiau ankštinių ar šakninių daržovių, išmėginkite jums neragautas kruopas, pvz: burnotis, įvairių rūšių lęšiai ar bolivinė balanda, pagardams naudokite padažus pagamintus sumalant skirtingas sėklas, riešutus su tyru alyvuogių aliejumi. Tai itin paprasti sprendimo būdai kiekvienai dienai.
- valgymo dažnio apribota – energijos suvartojimo kontrolės sprendimo būdų gali būti išties didelė gausa, tačiau šioje vietoje norėčiau pabrėžti, kad laiko arba valgymo dažnio apribojimas yra kur kas daugiau nei vien kalorijų skaičiavimas. Dažnai atlikdamas medžiagų apykaitos tyrimą žmonėms sergantiems nutukimu kartu su gretutinėmis autoimuninėmis ligomis stebiu sutrikusią organizmo energijos gamybos sistemą. Būtent su valgymo dažnio arba laiko apribojimu mes duodame galimybę žmogaus organizmui perkrauti energijos gamybos procesus, naudoti savo sukauptas energines medžiagas, aktyvuoti ląstelių atsinaujinimo ir senų naikinimo procesus. Kalorijos tai tik energijos matas, kuris gali būti silpnas žmogaus sveikatos prognostinis rodiklis. Ne tik kiek kalorijų gauname bet ir kokį maistą besirinkdami tai padarome bus svarbesniu kriterijumi.
- disbiozę skatinančių medžiagų apribota. Šiuo metu žarnyno mikroflora yra didžiausiame dėmesio sūkuryje dėl savo vis stiprėjančio ryšio su lėtinių ligų, autoimuninių ligų pasireiškimo rizika. Jeigu kraujo tyrimai nerodo jokio sutrikimo – žarnynas tai gali mums atskleisti.
Sergantiems psoriaze glitimo netoleravimas yra vienas iš pagrindinių, žarnyno mikroflorą galinčių pažeisti rizikos faktorių. Kartais ši liga gali būti asimptominė ir tik papildomos diagnostikos pagalba diagnozuojama. Todėl jeigu žmogų vargina pilvo pūtimai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, persekioja sąnarių skausmai ar kraujo tyrimuose stebima nepaaiškinama geležies stoka galimai reikėtų giliau pažvelgti į žarnyno sveikatos rodiklius atliekant mikrobiotos testavimą, tyrimus celiakijai diagnozuoti. Lactobacillus/ Bifidobacterium ar Saccharomyces Boulardii probiotikai kartu su žarnyno darbą gerinančią dietą gali būti pirmuoju žingsniu link geresnės žarnyno sveikatos, tačiau tikslus protokolo parinkimas turėtų būti aptartas kartu su gydytoju dietologu.
Žinoma tai yra tik keli kompleksinio į žmogaus organizmą požiūrio kriterijai, į kuriuos privaloma atkreipti didesnį dėmesį sergant psoriaze. Fizinis krūvis, emocinės būklės gerovė, kortizolio kontrolė bei mityba bus neatsiejami šios ligos gydymo palydovai nepriklausomai nuo to ar yra vartojami vaistai nuo psoriazės ar ne.
Šaltiniai:
- Łakuta P., Marcinkiewicz K., Bergler-Czop B., Brzezińska-Wcisło L., Słomian A. Associations between site of skin lesions and depression, social anxiety, body-related emotions and feelings of stigmatization in psoriasis patients. Postepy Dermatol. Alergol. 2018;35:60–66. doi: 10.5114/pdia.2016.62287.
- Porumb-Andrese E., Vâță D., Postolică R., Stătescu L., Stătescu C., Grăjdeanu A.-I., Pătrașcu A.I., Popescu I.A., Solovastru L.G. Association between personality type, affective distress profile and quality of life in patients with psoriasis vs. patients with cardiovascular disease. Exp. Ther. Med. 2019;18:4967–4973. doi: 10.3892/etm.2019.7933.
- Solovastru L.G., Diaconu D.A., Harrat A., Vata D. Ethical considerations in psoriazis. Rev. Romana Bioet. 2008;6:70–75
- Afifi L, Danesh MJ, Lee KM, Beroukhim K, Farahnik B, Ahn RS, Yan D, Singh RK, Nakamura M, Koo J, Liao W. Dietary Behaviors in Psoriasis: Patient-Reported Outcomes from a U.S. National Survey. Dermatol Ther (Heidelb). 2017 Jun;7(2):227-242. doi: 10.1007/s13555-017-0183-4. Epub 2017 May 19. PMID: 28526915; PMCID: PMC5453925.
- Wu JJ, Kavanaugh A, Lebwohl MG, Gniadecki R, Merola JF. Psoriasis and metabolic syndrome: implications for the management and treatment of psoriasis. J Eur Acad Dermatol Venereol. 2022 Jun;36(6):797-806. doi: 10.1111/jdv.18044. Epub 2022 Mar 14. PMID: 35238067; PMCID: PMC9313585.
- Ungprasert P, Wijarnpreecha K, Kittanamongkolchai W. Psoriasis and Risk of Celiac Disease: A Systematic Review and Meta-analysis. Indian J Dermatol. 2017 Jan-Feb;62(1):41-46. doi: 10.4103/0019-5154.198031. PMID: 28216724; PMCID: PMC5286752.
- Aaron M. Drucker, Abrar A. Qureshi, Jordan M. Thompson, Tricia Li, Eunyoung Cho, Gluten intake and risk of psoriasis, psoriatic arthritis, and atopic dermatitis among United States women, Journal of the American Academy of Dermatology, Volume 82, Issue 3,2020, Pages 661-665, ISSN 0190-9622
- Ford, A.R.; Siegel, M.; Bagel, J.; Cordoro, K.M.; Garg, A.; Gottlieb, A.; Green, L.J.; Gudjonsson, J.E.; Koo, J.; Lebwohl, M.; et al. Dietary Recommendations for Adults With Psoriasis or Psoriatic Arthritis From the Medical Board of the National Psoriasis Foundation: A Systematic Review. JAMA Dermatol. 2018, 154, 934–950.