Svorį mažinantys vaistai yra medicininės paskirties preparatai, veikiantys trimis pagrindiniais mechanizmais: slopindami apetitą, mažindami maistinių medžiagų įsisavinimą arba greitindami medžiagų apykaitą. Kadangi šie vaistai gali sukelti stiprų šalutinį poveikį, jų vartojimas reikalauja gydytojo priežiūros.
Naujos kartos svorio metimo vaistai, tokie kaip GLP-1 receptorių agonistai, padeda sumažinti kūno svorį iki 15 %, o kai kuriems pacientams – net iki 20 %. Tokį poveikį lydi virškinimo trakto simptomai, kurie pasireiškia iki 40 % vartotojų. Siekiant saugaus ir efektyvaus rezultato, svarbu atsižvelgti į širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius bei tiksliai įvertinti paciento tinkamumą gydymui pagal nustatytus KMI ir sveikatos rodiklius.
Vaistai nuo nutukimo skiriami tik pacientams, atitinkantiems aiškius medicininius kriterijus. Pagrindinis reikalavimas – KMI turi būti ne mažesnis kaip 30 kg/m², arba ne mažesnis kaip 27 kg/m², jei nustatytos su nutukimu susijusios ligos, tokios kaip 2 tipo diabetas, arterinė hipertenzija, miego apnėja ar koronarinė širdies liga.
12-17 metų paaugliams taikomi griežtesni reikalavimai – KMI turi viršyti 95-ąją procentilę arba kūno svoris būti didesnis nei 60 kg, priklausomai nuo konkretaus vaisto.
Tinkamumo įvertinimas grindžiamas dokumentuotu nesėkmingu bandymu mažinti svorį struktūrizuotos dietos ir fizinio aktyvumo pagalba mažiausiai du mėnesius. Taip pat svarbu, kad pacientas aktyviai dalyvautų gyvenimo būdo keitimo ir svorio valdymo programose.
Be klinikinių kriterijų, skyrimą riboja ir administracinės sąlygos – dažnai reikalingas išankstinis leidimas arba institucinis patvirtinimas. Sveikatos priežiūros įstaigos gali nustatyti skirtingus prieigos reikalavimus priklausomai nuo vaisto statuso ir finansinių aplinkybių.
Kvalifikacijos procesas apima ligos istorijos peržiūrą, dabartinės sveikatos būklės įvertinimą ir išsamų dokumentų rinkinį, įrodantį ankstesnius bandymus mažinti svorį. Šis procesas padeda užtikrinti, kad vaistai būtų skiriami tik tiems, kuriems jie reikalingi ir kurie gali pasiekti ilgalaikės naudos kartu su gyvenimo būdo pokyčiais.
Susiję straipsniai: Ozempic vaistai, Ozempic svorio metimui
Europos vaistų agentūra yra patvirtinusi kelis GLP-1 receptorių agonistus, skirtus svorio mažinimui. Tarp jų – semagliutidas, liragliutidas ir tirzepatidas. Visi jie gali būti skiriami suaugusiesiems, kurių kūno masės indeksas yra ≥30 kg/m² arba ≥27 kg/m² esant gretutinėms ligoms. Semagliutidas taip pat yra vienintelis patvirtintas paaugliams nuo 12 metų, jeigu jų KMI viršija 95-ąją procentilę ir svoris siekia daugiau nei 60 kg.
Liragliutidas taikomas suaugusiesiems, turintiems antsvorį ar nutukimą, o tirzepatidas skiriamas tiek 2 tipo cukriniam diabetui, tiek svorio reguliavimui. Kai kurie GLP-1 agonistai lieka skirti tik diabetui gydyti, todėl jų paskirtis turi būti vertinama individualiai. Šių vaistų dozavimą ir toleravimą turi stebėti gydytojas, o preparatai turi būti įsigyjami tik iš patikimų ES registruotų vaistinių.
GLP-1 receptorių agonistai naujosios kartos pacientams gali sumažinti kūno svorį iki 15 %, o dvigubo veikimo vaistai – net iki 20 %. Senesni vaistai dažniausiai leidžia numesti apie 5 % svorio per pirmuosius tris mėnesius. Injekciniai preparatai dažnai veikia stipriau nei geriamosios formos.
Rezultatai priklauso nuo vaisto laikymosi režimo, dozės koregavimo, gretutinių ligų ir gyvenimo būdo pokyčių. Kai kuriems pacientams pavyksta pasiekti 15-20 % sumažėjimą, tačiau daugiau nei 30 % sumažėjimas yra labai retas.
Svarbu žinoti, kad nutraukus gydymą, svoris dažnai vėl didėja, todėl kai kuriais atvejais reikalingas ilgalaikis gydymo planas. Sprendimas pradėti gydymą turi būti grindžiamas aiškiais klinikiniais kriterijais, o rezultatai – nuolat vertinami gydytojo.
Dažniausias šalutinis poveikis, susijęs su GLP-1 receptorių agonistais, yra virškinimo sistemos sutrikimai. Pykinimas ir vėmimas pasireiškia 20-40 % pacientų, o taip pat dažnai pasitaiko vidurių užkietėjimas, viduriavimas ir pilvo spazmai. Riebalų absorbcijos inhibitoriai gali sukelti riebias išmatas ir staigų poreikį tuštintis.
Vartojant stimuliuojančiuosius vaistus, galimos širdies ir kraujagyslių komplikacijos, tokios kaip hipertenzija ar širdies plakimas. Nervų sistemos poveikis dažniausiai pasireiškia nemiga, galvos skausmais ir nerimu, ypač vartojant noradrenerginius preparatus. Greitas svorio kritimas viršijantis 20 % gali padidinti sinkopės riziką.
Vaistų vartojimas nerekomenduojamas sergant kepenų ar inkstų ligomis, gydantis SSRI ar MAOI antidepresantais ar esant psichoaktyvių medžiagų vartojimo istorijai. Kai kuriems vaistams gali būti taikomas reikalavimas – KMI ≥30 arba ≥27 kartu su gretutinėmis ligomis.
Stimuliuojamieji vaistai dažnai priskiriami kontroliuojamoms medžiagoms, todėl jų skyrimas reikalauja papildomo atsargumo. Nors retai, tačiau gali pasireikšti sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, hepatotoksiškumas vartojant riebalų absorbcijos inhibitorius.
Prieš pradedant bet kokį gydymą, būtina konsultacija su gydytoju, kuris įvertina individualią riziką, ligos istoriją ir esamą sveikatos būklę, kad parinktų tinkamiausią gydymo kelią.
Europoje kuriami naujos kartos vaistai nuo nutukimo, veikiantys kelis medžiagų apykaitos kelius vienu metu. Naujausi tyrimai orientuoti į trigubus ir keturgubus receptorių agonistus, kurie jungia GLP-1 su kitais žarnyno hormonais, taip padidindami terapinį efektyvumą. Tokie junginiai gali pranokti tradicinius, vieno taikinio pagrindu veikiančius gydymo metodus.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad vaistas VK2735 antrojoje tyrimų fazėje padėjo sumažinti svorį iki 15 %. Taip pat vystomi dvigubo veikimo junginiai, kaip kagrilintido ir semaglutido derinys, kurie gali pasižymėti didesniu veiksmingumu dėl kompleksinių mechanizmų. Šie preparatai žymi naują etapą nutukimo gydymo strategijose.
Akademiniai centrai, tokie kaip Monašo universitetas (Monash University) ir RWTH Aachen, tiria hipotalamo receptorių įtaką apetitui ir ITIH5 baltymo vaidmenį svorio reguliavime. Tuo pat metu farmacijos industrija patiria spartų augimą – vien tik „Wegovy“ 2024 m. sugeneravo 8,1 mlrd. eurų pajamų.
2025 m. Europos nutukimo kongrese pristatyti tyrimai išryškino, kad moterys dažniau nei vyrai žino apie GLP-1/GIP veikimo principus.
Pacientams, svarstantiems apie inovatyvius gydymo metodus, būtina pasitarti su gydytoju – tik individualiai įvertinus sveikatos būklę ir tikslus galima parinkti tinkamiausią gydymą.
Alkoholio vartojimas gydymo metu priklauso nuo konkretaus vaisto. Amfetamino pagrindu veikiantys preparatai yra nesuderinami su alkoholiu dėl širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos – gali padidėti kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis, kilti nerimo simptomai. Tuo tarpu GLP-1 receptorių agonistai, tokie kaip semagliutidas ar liragliutidas, dažniausiai leidžia vartoti alkoholį ribotai, tačiau dėl galimų medžiagų apykaitos trikdžių gydymo veiksmingumas gali sumažėti.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
Prieš vartodami alkoholį gydymo metu, visada pasitarkite su gydytoju – tik individualus įvertinimas leidžia įvertinti toleranciją ir saugumą.
Svorio metimo vaistų vartojimo trukmė priklauso nuo atsako į gydymą. Po 12 savaičių vertinimo laikotarpio sprendžiama, ar tęsti gydymą: jei pacientas netenka ≥5 % kūno svorio ir gerai toleruoja vaistą, gydymas gali būti pratęstas neribotam laikui. Jei rezultatai nepakankami arba atsiranda nepageidaujami reiškiniai, gydymas gali būti nutrauktas.
Sprendimui tęsti ar nutraukti gydymą svarbūs šie kriterijai:
Lėtiniam svorio kontrolei dažnai prireikia ilgalaikio gydymo plano ir nuolatinės medicininės priežiūros.
Nutraukus svorio mažinimo vaistus, dažniausiai padidėja apetitas, sulėtėja medžiagų apykaita ir svoris pradeda grįžti. Tyrimai rodo, kad per 12 mėnesių net du trečdaliai pacientų atgauna prarastą kūno svorį. Šis procesas susijęs su sutrikusiu apetito reguliavimu ir sumažėjusia glikemijos bei širdies ir kraujagyslių kontrolės kokybe.
Pagrindiniai pokyčiai po nutraukimo:
Kadangi šie vaistai slopina apetitą ir teigiamai veikia metabolizmą, jų nutraukimas reiškia, kad grįžta pirminės fiziologinės problemos. Dėl to kai kuriems pacientams reikalingas ilgalaikis gydymas arba kompleksinė gyvenimo būdo intervencija, kad būtų išlaikyti pasiekti rezultatai.
