Hormonai yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo komponentų. Jie valdo daugumą mūsų pagrindinių kūno funkcijų – augimą ir vystymąsi, kūno svorį, medžiagų apykaitą, emocijas, virškinimą, vaisingumą ir bendrą savijautą. Hormonų disbalansas gali lemti ne tik prastą savijautą, bet ir įvairius endokrininės sistemos sutrikimus, kurie pasireiškia energijos stoka, nemiga, apetito pokyčiais, neįprastu svorio padidėjimu ar sumažėjimu, stipriu plaukų slinkimu, gausiu prakaitavimu, sumažėjusiu lytiniu potraukiu. Jei norite sužinoti, kaip veikia jūsų hormoninė sistema, ID Clinic gydytoja dietologė Ieva Berankytė rekomenduoja atlikti hormoninius tyrimus, po kurių pateikiamos gyvensenos rekomendacijos, gali būti skiriama dietoterapija. Labai svarbu nenumoti ranka į hormoninius sutrikimus, nes jie gali išsivystyti į skydliaukės ligas, diabetą ir daugelį kitų sunkesnių ligų.
Mokslu pagrįsti mitybos principai
Hormonų pusiausvyrą organizme padeda pasiekti mokslu įrodyti mitybos principai – subalansuota dieta, gausi skaidulomis ir praturtinta geraisiais augaliniais riebalais, taip pat pakankamas baltymų kiekis mitybos racione. Kasdien turėtume valgyti įvairias daržoves, vaisius, uogas, kruopas, riešutus ir/arba sėklas, probiotikų turinčius produktus (jogurtas, kefyras ir kt.). Taip pat svarbu pasirūpinti, kad pats maistas būtų tinkamai paruoštas, ekologiškai užaugintas ir kuo natūralesnis bei šviežesnis.
Subalansuota mityba turi būti derinama su fiziniu aktyvumu, elektroninių prietaisų naudojimo mažinimu ir gera miego kokybe.
Streso valdymas
Stresas veikia patyliukais, tačiau jo pasekmės – žalingos: nuolatinis nuovargis, apetito pokyčiai, susilpnėjęs imunitetas. Pagrindinio streso hormono – kortizolio kiekį kraujyje padeda subalansuoti reguliarus maitinimosi režimas, į racioną kasdien įtraukiant žarnynui palankų maistą. Patariama vengti perdirbtų maisto produktų, apriboti kofeino ir alkoholio vartojimą.
Kortizolio kiekis kraujyje yra nustatomas tyrimais. Kortizolio koncentraciją vertėtų tirti ir esant lėtiniam stresui, taip pat tada, kai mityba ir fiziniu aktyvumu nesiseka sureguliuoti svorio.
Lėtinio streso ir įtariamo hormonų disbalanso fone vertėtų apsvarstyti ir NAD+ terapiją – lašinės būdu skiriamą vitamino B3 kofermentą, kuris gali padėti atstatyti energijos lygį, sumažinti oksidacinio streso padarinius ir ląstelių pažaidą. Skyrus dietoterapiją, hormonų pakitimus vertinti reikėtų ne anksčiau kaip po 3-6 mėnesių.
Skydliaukės sutrikimai
Priklausomai nuo skydliaukės sutrikimo, mitybos racione gali prireikti didinti ar riboti daug jodo turinčius produktus (pvz., jūros gėrybes). Mityboje labai svarbūs omega-3 riebalų rūgščių turintys ir priešuždegimiškai veikiantys produktai bei prieskoniai: riebi žuvis, linų sėmenys, ispaninio šalavijo sėklos, graikiniai riešutai, imbieras, česnakas, cinamonas, pipirai. Esant skydliaukės sutrikimams gali būti papildomai skiriamas selenas ir kofermentas Q10.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS)
Priešmenstruacinis sindromas moterims pasireiškia likus maždaug 5-6 dienoms iki būsimų mėnesinių, kada stipriai sumažėja moteriško hormono – estrogeno kiekis. Šis laikotarpis moterims pasireiškia padidėjusi jautrumu, nervingumu, sutrikusiu miego režimu, taip pat gali pasireikšti pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Šiuo laikotarpiu moterims patariama valgyti daugiau ankštinių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, kruopų, gerti pakankamai vandens. Rekomenduojama atsisakyti sūrių, saldžių patiekalų, vengti kofeino, alkoholio. Šiuo laikotarpiu galima vartoti kalcį, cinką, magnį, vitaminus E ir B6, taip pat pasitelkti žolinius preparatus – jonažolę, nakvišų aliejų.