Rinkoje pilna „veganiškų“ sausainių, „augalinių“ dešrelių ir desertų be pieno produktų, tačiau tam tikrais atvejais ( nes tikrai yra ir visai neblogų alternatyvų) jeigu kartais paskaitytume jų etiketes pamatytume, kad tokie produktai mažai kuo skiriasi nuo įprastų perdirbtų pusfabrikačių/užkandžių – tik pakuotės spalva „žalesnė“.
Mokslas jau atskiria du labai skirtingus augalinės mitybos tipus:
Naujausia 36 tyrimų metaanalizė (Qian F. et al British Journal of Nutrition 2025) parodė aiškų kontrastą:
Tad turėtume kelti klausimą ne „ar valgai augalinės kilmės maistą? “, o „kokios kokybės augalinį maistą renkiesi ? “.
Vien etiketė su žodžiais ,,augalinis“ ar ,,plant-based‘ dar nereiškia sveikatos – kaip ir sportinė apranga dar nereiškia, kad žmogus sportuoja.
„Sveika“ augalinė mityba dažniausiai koreliuoja su mažesniu bendru ir MTL-cholesteroliu (MTL-C), o „nepalanki sveikatai“ – veikia lipidų profilį neigiamai.
Didesnį augalinės kilmės maisto produktų kraitį turinti mityba yra nepakeičiamas fitosterolių ir skaidulų šaltinis, kurių poveikis cholesterolio apykaitai yra pagrįstas aukšto lygio klinikiniais tyrimais, net lyginant su kitais nutraceutikais (Barre et al., Nutrients, 2022; PMID 35988871)
Augalinės kilmės maisto produktais praturtinta mityba gali būti galingas įrankis tiek diabeto, tiek dislipidemijos ar kitų ligų prevencijoje, taip pat tai gali būti puikiausiai subalansuota mityba, kuria galima vadovautis kiekvieną dieną.
Tačiau produkto kokybė, sugebėjimas gauti visas reikiamas maistines medžiagas atsisakant ar mažinant gyvūninės kilmės maisto produktų kiekį bei likę gyvenimo būdo kriterijai neprivalo būti pamiršti taip pat.
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas