Kas yra menopauze, kada ji prasideda ir kokius simptomus sukelia

Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, dažniausiai pasireiškiantis 45 – 55 metų amžiuje, kai baigiasi reprodukcinis laikotarpis dėl kiaušidžių funkcijos silpnėjimo. Šis procesas sukelia pokyčius visame moters organizme.

Straipsnyje paaiškinama, kaip menopauzės metu keičiasi hormonų lygis, kokie dažniausi menopauzės simptomai pasireiškia, kiek trunka menopauzės laikotarpis ir kokios pagalbos priemonės gali palengvinti kasdienę savijautą.

Menopauzės apibrėžimas ir pagrindiniai biologiniai pokyčiai

Menopauzė kliniškai patvirtinama, kai 12 mėnesių iš eilės nebūna mėnesinių. Tai vienas reikšmingiausių fiziologinių perėjimų moters gyvenime, lemiantis esminius hormoninius pokyčius.

Pagrindinis biologinis mechanizmas – ryškus estrogeno ir progesterono sumažėjimas. Estrogeno kiekis gali siekti 80 – 90 %, todėl tiesiogiai paveikiamos šios sistemos:

širdies ir kraujagyslių,
kaulų,
odos,
nervų,
medžiagų apykaitos.

Organizmo reakcija yra individuali, todėl simptomų pobūdis ir intensyvumas skiriasi tarp moterų.

Menopauzės tipai:

Natūrali menopauzė – vystosi palaipsniui.
Dirbtinė menopauzė – pasireiškia staigiai po chemoterapijos, spindulinio gydymo ar ooforektomijos.

Hormonų svyravimai menopauzės metu sukelia grandininę biologinę reakciją, veikiančią tiek fizinę, tiek emocinę savijautą.

Trys menopauzės fazės: hormoninis progresas ir laiko eiga

Menopauzė vystosi 3 nuosekliais etapais, kuriems būdingi skirtingi hormonų svyravimai ir simptomų intensyvumas

Perimenopauzė – prasideda apie 45 metus. Būdingi nereguliarūs menstruacijų ciklai, karščio bangos, nuotaikų svyravimai. Trukmė – 4 – 8 metai.
Menopauzė – diagnozuojama, kai 12 mėnesių iš eilės nebūna menstruacijų. Vidutinis amžius – apie 52 metus.
Postmenopauzė – etapas po menopauzės, kai pagrindinis dėmesys skiriamas širdies kaulų sveikatai.

Priešlaikinė menopauzė (iki 40 metų) sukelia stipresnius hormoninius pokyčius ir dažniau reikalauja aktyvios medicininės priežiūros.

Dažniausi menopauzės simptomai: nuo fizinių iki emocinių

Menopauzės metu pasireiškia fiziniai ir emociniai simptomai, kurie tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Simptomai gali būti lengvi arba ryškiai trikdantys kasdienę veiklą.

Dažniausi menopauzės simptomai:

Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas – staigūs šilumos protrūkiai, dažnai lydimi prakaitavimo ar šaltkrėčio.
Miego sutrikimai – sunku užmigti, dažni naktiniai prabudimai.
Makšties sausumas – diskomfortas lytinių santykių metu.
Šlapimo takų pokyčiai – dažnas noras šlapintis ar šlapimo nelaikymas.
Sąnarių ir raumenų skausmai.
Nuotaikų svyravimai.

Menopauzės simptomus gali lydėti nerimas, emocinis disbalansas ir dirglumas. Kadangi šie požymiai gali būti painiojami su kitomis ligomis, ankstyvas atpažinimas ir tikslingas sprendimas yra svarbūs savijautos ir ilgalaikės sveikatos palaikymui.

Kaip skiriasi natūrali ir dirbtinė menopauzė?

Menopauzė gali būti natūrali arba dirbtinė (mediciniškai sukelta). Abi žymi tą patį fiziologinį etapą, tačiau jų eiga ir simptomai skiriasi.

Natūrali menopauzė vyksta palaipsniui, trunka apie 7 – 14 metų ir prasideda perimenopauzės faze. Organizmas palaipsniui prisitaiko prie mažėjančio hormonų kiekio. Dažniausiai pasireiškia 45 – 55 metų amžiuje.
Dirbtinė menopauzė gali prasidėti staiga – po chirurginės intervencijos (pvz., kiaušidžių pašalinimo), chemoterapijos ar spindulinio gydymo.

Nors patirtis kiekvienai moteriai individuali, svarbu suprasti, kad menopauzė yra natūralus ir neišvengiamas gyvenimo etapas, kurį galima sėkmingai valdyti taikant tinkamas pagalbos priemones.

Menopauzės valdymas: nuo hormonų terapijos iki gyvenimo būdo pokyčių

Menopauzės simptomų palengvinimui taikomas integruotas požiūris, derinant medicinines priemones su gyvenimo būdo koregavimu.

Pagrindinės gydymo galimybės:

Hormonų terapija: estrogenų arba kombinuota estrogenų ir progestagenų terapija (pasirenkama pagal tai, ar moteris turi gimdą).
Vartojimo formos: pleistrai, geliai, makšties žiedai.

Alternatyvos hormonams:

SSRI ir SNRI – padeda sumažinti karščio bangas ir nuotaikų svyravimus.
Neurokinino-3 receptorių antagonistai – tikslingi vazomotorinių simptomų gydymui.

Gyvenimo būdo pokyčiai:

Svorio reguliavimas ir alkoholio vartojimo mažinimas.
Reguliarus fizinis aktyvumas – raumenų tonuso ir kaulų sveikatos palaikymas.
Pakankamas skysčių vartojimas – skysčių balanso palaikymas.
Lubrikantai lytinių santykių metu – makšties sausumo ir diskomforto mažinimas.
Kognityvinė elgesio terapija – miego ir nuotaikos sutrikimams valdyti.

Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų pobūdį, amžių, ligų istoriją ir gyvenimo būdą.

Ilgalaikiai sveikatos klausimai moterims po menopauzės

Menopauzės laikotarpiu ir vėliau moters organizme vyksta ilgalaikiai fiziologiniai pokyčiai, kuriems būtinas nuoseklus stebėjimas. Estrogeno sumažėjimas gali didinti širdies ir kraujagyslių bei kaulų sistemos rizikas.

Dažniausios ilgalaikės problemos:

Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai – gali pasireikšti padidėjusiu cholesteroliu, arterijų sustandėjimu, širdies ritmo pokyčiais; kiekvienas dešimtmetis po 55 metų padvigubina insulto riziką.
Kaulų tankio mažėjimas – kasmet prarandama 1 – 2 % kaulinės masės; rekomenduojama vartoti 1200 mg kalcio ir 15 – 20 µg vitamino D per parą.
Makšties ir šlapimo takų pokyčiai – sausumas, skausmas lytinių santykių metu, šlapinimosi sutrikimai; simptomus palengvina vietinės priemonės.
Kognityviniai ir emociniai pokyčiai – nuotaikų svyravimai, kuriuos gali sustiprinti miego sutrikimai, ir atminties sunkumai, veikiantys kasdienę veiklą.

Reguliarios gydytojo konsultacijos, mitybos koregavimas, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas ir ankstyva reakcija į simptomų pokyčius padeda sumažinti rizikas ir išlaikyti gerą savijautą po menopauzės.

Ar menopauzės simptomai gali sugrįžti po kelių metų?

Taip. Menopauzės simptomai gali atsinaujinti nutraukus hormonų terapiją, po chemoterapijos ar kitų medicininių intervencijų. Juos taip pat gali išprovokuoti stiprus stresas ar skydliaukės funkcijos sutrikimai. Jei simptomai grįžta, būtina gydytojo konsultacija.

Kaip menopauzė veikia santykius ir intymumą?

Menopauzė veikia intymumą per fizinius ir emocinius pokyčius. Dažniausi fiziniai veiksniai – makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs lytinis potraukis. Emocinę pusę apsunkina nuotaikų svyravimai, dirglumas ir miego stoka. Atviras bendravimas su partneriu padeda sumažinti įtampą ir palaikyti artumą.

Ar stresas gali sukelti ankstyvą menopauzę?

Stresas tiesiogiai nesukelia ankstyvos menopauzės. Ankstyvos menopauzės atsiradimą daugiausia lemia genetiniai veiksniai, gyvenimo būdas ir medicininės priežastys. Efektyvus streso valdymas padeda sumažinti fizinį ir emocinį diskomfortą.

Ar įmanoma numatyti menopauzės pradžią genetiniu testu?

Menopauzės pradžios tiksliai numatyti genetiniu testu šiuo metu neįmanoma. Nors mokslas yra identifikavęs genetinius žymenis,, jų prognostinė vertė klinikinėje praktikoje išlieka nepakankama. Patikimiausias praktinis rodiklis yra šeimos istorija, ypač motinos menopauzės amžius.

Kaip menopauzės patirtis skiriasi kultūriškai?

Menopauzės patirtis reikšmingai skiriasi kultūriškai. Japonijoje menopauzė dažnai vertinama kaip atsinaujinimo etapas. Amerikos indėnų bendruomenėse menopauzė siejama su išminties, įgijimu. Kai kuriose Afrikos ir islamo kultūrose šis laikotarpis laikomas perėjimu į socialinę brandą ir laisvę.