AR NORMALU, KAD VIS TIEK JAUČIUOSI PAVARGUSI, NORS IR SKYRIAU PAKANKAMAI LAIKO POILSIUI NUO TRENIRUOČIŲ?

Tokį nuolatinį nuovargį bei daugelį kitų simptomų gali sukelti geležies trūkumas. Geležis yra viena iš svarbiausių kraujo sudėtinių dalių ir žmogaus organizmui būtiniausių mikroelementų, kurios pagrindinė užduotis – pernešti deguonį po visą organizmą. Ji taip pat turi ir kitas svarbias funkcijas, tokias kaip dalyvavimas ląstelės energijos apykaitoje, fermentų veikloje, DNR gamyboje. Besilaukiančioms ir krūtimi maitinančioms moterims geležis užtikrina gerą vaisiaus vystymąsi, sklandų laktacijos procesą bei puikią mamos savijautą.

Kodėl sportininkams pasireiškia geležies trūkumas?

Sportininkams geležies trūkumas pasireiškia dėl kelių priežasčių, susijusių su intensyviu fiziniu krūviu ir specifinėmis sporto sąlygomis:

  1. Padidėjęs geležies poreikis: Sportininkams, ypač užsiimantiems ištvermės sportu, reikia daugiau geležies dėl padidėjusio raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo poreikio, kad būtų užtikrintas efektyvus deguonies pernešimas raumenims treniruočių ir varžybų metu.
  2. Geležies praradimas per prakaitą: Nors prakaito sudėtyje geležies nėra daug, intensyvus prakaitavimas gali prisidėti prie lėtinio geležies netekimo, ypač ilgų treniruočių metu.
  3. Hemolizė (raudonųjų kraujo kūnelių irimas): Fizinio krūvio metu, ypač bėgimo ar šuolių metu, raudonieji kraujo kūneliai gali suirti dėl mechaninio poveikio (pavyzdžiui, dėl pėdų smūgio į žemę). Dėl šios hemolizės mažėja geležies kiekis, nes ji naudojama naujų kraujo kūnelių gamybai.
  4. Mikrotraumos ir kraujavimai: lgalaikis ar intensyvus fizinis krūvis gali sukelti mikrotraumas virškinamajame trakte, dėl kurių atsiranda nedidelis kraujo netekimas.
  5. Nepakankamas geležies suvartojimas su maistu: Sportininkams, ypač tiems, kurie laikosi augalinės mitybos ar suvartoja per mažai maisto, gali dažniau pasireikšti geležies trūkumas. Augalinės kilmės geležis (neheminė) organizmo įsisavinama prasčiau nei gyvūninės kilmės (heminė) geležis.
  6. Hepcidino padidėjimas po treniruotės: Geležies gaunamos su maistu įsisavinimo efektyvumas yra kruopščiai reguliuojamas  kepenų ląstelėse gaminamo peptidinio hormono – hepcidino. Jo koncentracija padidėja, kai organizme yra pakankamas geležies atsargų kiekis ir sumažėja esant geležies stokai ar  išaugus geležies poreikiams gaminant naujus raudonuosius kraujo kūnelius, eritroctus. Hepcidinas slopina geležies įsisavinimą jungdamasis prie receptoriaus, pernešančio geležį iš plonosios žarnos į kraujo plazmą.

Hepcidino gamybą taip pat skatina uždegimo mediatoriai, tokie kaip interleukinas-6 (IL-6), kurio lygis padidėja organizme uždegiminių reakcijų metu, įskaitant tuos, kuriuos sukelia fizinė veikla. Po treniruotės, dėl uždegimo sukelto IL-6 ir hepcidino lygio padidėjimo, organizmo gebėjimas įsisavinti geležį gali sumažėti 3–6 valandoms. Vartojantiems geležies papildus žmonėms rekomenduojama gerti geležies papildus iki fizinės veiklos arba nors kelios valandos po fizinės veiklos pabaigos.

Šių veiksnių sąveika lemia, kad sportininkai yra labiau pažeidžiami geležies trūkumui, kuris gali neigiamai atsiliepti jų fizinei būklei, ištvermei ir bendrajam sportiniam pajėgumui.

Visi trys keliai priveda prie sisteminio uždegimo, vedančio prie visos virtinės mūsų organizmą žalojančių procesų ir naujų ligų pasireiškimo.  Žinoma negalime sakyti, kad jeigu sergame psoriaze būtinai turėsime visą puokštę ligų, visgi dėl vienos būčiau labiausiai atsargus, nes jos buvimas ženkliai sustiprina visų kitų komplikacijų pasireiškimą.

Taip, tikiuosi daug kas jūsų jau atspėjote – tai nutukimas.

Kam yra didesnė geležies trūkumo rizika?

Yra tam tikros sportininkų grupės, kurios yra labiau linkusios į geležies trūkumą, įskaitant:

  • Moteris sportininkes, ypač tas, kurios turi reguliarų menstruacinį ciklą, nes jų kraujo netekimas yra didesnis.
  • Sportininkus, kurie laikosi augalinės mitybos. Augalinės kilmės maistas turi ne hemo geležies, kuri nėra taip gerai įsisavinama organizme, palyginti su gyvūninės kilmės maistu, kuriame yra hemo geležies. Taigi, jei laikotės veganiškos ar vegetariškos mitybos, svarbu stebėti savo suvartojamo geležies kiekio lygį.
  • Sportininkus, kurių energijos (maisto) suvartojimas yra mažas, nes jų geležies poreikis gali būti nepatenkinamas dėl nepakankamos mitybos.
  • Jaunus sportininkus (vaikai, paaugliai), nes šiuo gyvenimo laikotarpiu padidėja geležies poreikis.
  • Sportuojančius asmenis, kurie vargsta su skrandžio rūgštingumo sutrikimais ar vartoja ilgą laiką rūgštingumą mažinančius vaistus.

Kokie simptomai yra būdingi geležies trūkumui?

Geležies trūkumo požymiai ir simptomai apima nuovargį, vangumą, silpnumą, odos blyškumą, dusulį, apetito stoką, mieguistumą, slenkančius plaukus. Visgi dažnai fiziškai aktyvūs žmonės apsilanko pas gydytoją tik tada, kai savijauta būna jau labai kritinė. Viena iš priežasčių, kodėl geležies trūkumas moterims sportininkėms gali būti nepastebėtas anksti, yra ta, kad simptomai yra įvairūs ir panašūs į kitus sutrikimus. Lėtinis nuovargis, silpnumas, galvos skausmai ir svaigimas yra geležies trūkumo požymiai, tačiau jie taip pat gali būti susiję su pervargimu/emocinius išsekimu, nepakankamu maitinimusi ar skydliaukės veiklos sutrikimais. Kartais, simptomų pasireiškimas yra toks neakivaizdus, kad juos pradedame normalizuoti arba priskirti šiuos pojučius intensyviam gyvenimo ritmui ir stresui.

Idealiu atveju sumažėjusios geležies atsargos turėtų būti pastebėtos anksti, kol jos visiškai neišsenka, kad būtų sumažinta neigiamo poveikio sportiniams rezultatams ar sveikatai rizika. Ankstyvas nustatymas leidžia iš karto imtis veiksmų (mitybos korekcijos ar papildų vartojimo), kad būtų užkirstas kelias geležies atsargų mažėjimui iki visiškos geležies stokos anemijos stadijos.

Kaip geležies trūkumas paveikia sportinius rezultatus?

Geležies trūkumas daro didelę įtaką aerobinių sporto šakų (bėgiojimas ar dviračių sportas) rezultatams, nes jis tiesiogiai veikia deguonies pernešimą ir aprūpinimą organizme. Tačiau jo poveikis neapsiriboja vien aerobinėmis funkcijomis – dėl geležies stygiaus gali susilpnėti jėga, pablogėti imuninės sistemos veikla, sulėtėti atsistatymo procesai po fizinio krūvio ir pakisti emocinė būklė. Visi šie aspektai turi įtakos sportininkų ištvermei, greičiui, koordinacijai, koncentracijai ir bendrai sportinei veiklai.

Kokius tyrimus pasidaryti?

Jei patiriate bet kuriuos iš anksčiau minėtų simptomų, gali būti laikas jau pasitikrinti savo sveikatą, atlikti kraujo tyrimus ir pasitikrinti bendrą kraują, tam, kad gydytojas galėtų įvertinti raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių, hemoglobino, hematokrito ir trombocitų kiekį kraujyje. Taip pat, svarbu nepamiršti įvertinti ir feritino koncentracijos lygį.

Maitinimosi rekomendacijos

Svarbu prisiminti, kad subalansuota ir įvairi mityba padeda išvengti vitaminų, mineralų bei kitų būtinų medžiagų trūkumo. Sumažėjusią geležies koncentraciją kraujyje galima atstatyti į mitybos racioną įtraukus daugiau maisto produktų, turinčių geležies, pavyzdžiui, raudona mėsa (jautiena, kiauliena, ėriena), vištiena, žuvis, kruopos (grikiai, bolivinė balanda), ankštinės daržovės (avinžirniai, lęšiai), daržovės (brokoliai, avokadai, špinatai, petražolės, burokėliai). Kadangi organizmas sunkiai pasisavina geležį, rekomenduojama įtraukti ir daug vitamino C turinčių produktų, tokių kaip žalieji čili pipirai, geltonosios saldžiosios paprikos, juodieji serbentai, lapiniai kale kopūstai, brokoliai, kiviai, apelsinai, citrinos ir braškės.

Norint neišvaistyti visų įdėtų pastangų, svarbu žinoti ne tik tai, ką valgyti, bet ir ko reikėtų vengti. Bent dvi valandas prieš ir po geležies vartojimo rekomenduojama negerti  kavos, juodosios ir žaliosios arbatos, alkoholio, taip pat nevartoti pieno bei maisto produktų, turinčių daug kalcio.

Parengė gydytoja Aistė Kairytė

Šaltiniai:

  1. Solberg A, Reikvam H. Iron Status and Physical Performance in Athletes. Life (Basel). 2023 Oct 2;13(10):2007. doi: 10.3390/life13102007. PMID: 37895389; PMCID: PMC10608302.
  2. Peeling P, Dawson B, Goodman C, Landers G, Trinder D. Athletic induced iron deficiency: new insights into the role of inflammation, cytokines and hormones. Eur J Appl Physiol. 2008;103(4):381-391. doi:10.1007/s00421-008-0726-6
  3. Sim M, Garvican-Lewis LA, Cox GR, et al. Iron considerations for the athlete: a narrative review. Eur J Appl Physiol. 2019;119(7):1463‐1478. doi:10.1007/s00421-019-04157-y
  4. Garvican LA, Lobigs L, Telford R, Fallon K, Gore CJ. Haemoglobin mass in an anaemic female endurance runner before and after iron supplementation. Int J Sports Physiol Perform. 2011;6(1):137-140. doi:10.1123/ijspp.6.1.137
  5. McClung JP, Karl JP, Cable SJ, et al. Randomized, double-blind, placebo-controlled trial of iron supplementation in female soldiers during military training: effects on iron status, physical performance, and mood. Am J Clin Nutr. 2009;90(1):124-131. doi:10.3945/ajcn.2009.27774
  6. Clénin G, Cordes M, Huber A, et al. Iron deficiency in sports – definition, influence on performance and therapy. Swiss Med Wkly. 2015;145:w14196. Published 2015 Oct 29. doi:10.4414/smw.2015.14196
  7. Peeling P, Blee T, Goodman C, Dawson B, Claydon G, Beilby J, Prins A (2007) Effect of iron injections on aerobic-exercise performance of iron-depleted female athletes. Int J Sport Nutr Exerc Metab 17(3):221–231.

DOVANŲ IDĖJOS