Per šventes daugelis sako:
„Apsunkau, norisi atsigulti.“
Dažnai tai nurašoma paprastam persivalgymui ir kartais tai tikra tiesa!
Bet fiziologiškai čia gali vykti kur kas daugiau įdomybių.
Štai yra kelios galimos papildomos apsunkimo po maisto priežastys:
Maisto tūris bei energinė vertė gali lemti kelis svarbius dalykus prisidedančius prie mieguistumo jausmo pavalgius:
Apart kaloringumo bei maisto kiekio verta paminėti ir virškinamajame trakte išsiskiriančias medžiagas – hormonus. Kaloringesnio ir turtingo tiek angliavandeniais tiek riebalais (labiau net riebalais) maisto akivaizdoje žmogaus organizmas išskiria kaskadą hormonų. Plazmoje padidėja gliukozės, insulino, leptino, cholecistokinino, peptido YY ir enterostatino koncentracijos – visi šie junginiai, patekę į sisteminę kraujotaką, pasižymi mieguistumą skatinančiu poveikiu (Lori A Panossian et al. 2012).
Kuo gi ypatinga ši kombinacija?
Padidėjęs insulino išsiskyrimas suvalgius pyragėlį ( turinčio sudėtyje lengvai įsisavinamų angliavandenių) bei užsigėrus triptofano amino rūgštimi (o jeigu dar darytas iš tikrų aguonų pagal visas tradicijas) turtingu aguonpieniu, gali paveikti aminorūgščių balansą kraujyje, didinant triptofano patekimą į centrinę nervų sistemą. Pagal vieną iš hipotezių tai gali skatinti serotonino, o vėliau ir melatonino sintezę, prisidedant prie mieguistumo pojūčio (David Benton et al. 2022).
Ir nors tai iš dalies vaizdingas pavyzdys (tikrai nuo vienos stiklinės aguonpienio neužmigsite), realiame šventinio stalo kontekste ši kombinacija retai būna vienintelė: jei prieš tai skanauta kalakutienos, varškės turinčių desertų, o aguonpienio stiklinė buvo ne viena, metabolinių signalų suma gali šį efektą dar labiau sustiprinti.
Tęsiant insulino temą verta paminėti ir jautrumo insulinui sutrikimus, kurių vienas iš požymių yra būtent nuovargio jausmas.
Insulino jautrumo sutrikimai turi platų priežastingumo sąrašą pradedant nuo nesubalansuotos mitybos, nutukimo, 2 tipo CD, autoimuninių ligų bei baigiant raumeninio audinio stoka, miego sutrikimais/stoka, mikroelementų deficitais ir kt. (Anastasiia Polianovskaia et al.2024; Shinji Ohara et al. 2024; Lori A Panossian et al. 2012).
Esant šiems sutrikimams gali būti:
Sveikiems asmenims lengva hipokalemija gali būti visiškai besimptomė, labiau tai būdinga glikemijos sutrikimų turtintiems žmonėms ( Lucas Coregliano-Ring et al. 2022).
Bet svarbu prisiminti, kad atskiri maisto produktai niekada neveikia izoliuotai – jie yra tik visos mitybos dalimi, kuri organizmui pateikia tūkstančius skirtingų molekulių. Todėl vargu ar egzistuoja paprastas, tiesioginis ryšys tarp mieguistumo ir vieno konkretaus produkto ar maistinės medžiagos. Svarbesnis bus bendras kontekstas ir visų maistinių medžiagų signalų visuma.
Nors histamino netoleravimo paplitimas nėra didelis, turintiems šį sutrikimą žmonėm svarbu pabrėžti, kad organizmo reakcija gali priklausyti ne tik nuo histamino kiekio maiste, bet ir nuo bendros žmogaus fiziologinės būsenos.
Tiek šventinio stalo patiekalai (silkė, raugintos daržovės, alkoholis, ilgiau laikytas ar pakartotinai šildytas maistas), tiek individualūs veiksniai (stresas, virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip gastritas, disbiozė ir kt.) gali padidinti histamino apkrovą ir tuo pačiu sumažinti jo skaidymo efektyvumą.
Rezultatas – ne tik dažnai pastebimas veido paraudimas po vyno taurės, bet ir platesnė simptomų gama: galvos skausmas, nosies užgulimas be infekcijos požymių, nuovargis, „sunkumas galvoje“ bei prastesnė miego kokybė (Oriol Comas-Basté et al. 2020).
Na o pabaigai verta paminėti ir uždegiminius procesus: yra duomenų, kad uždegiminės molekulės (pvz., IL-1, IL-6), kurios išsiskiria tiek sveikiems tiek žmonėms su medžiagų apykaitos sutrikimais, gali būti susijusios su nuovargio pojūčiu po valgio. Sveikiems žmonėms šie uždegimo šuoliai gali būti tik pavieniai reiškiniai, tuo tarpu turintiems sveikatos sutrikimų – bepasikartojantys blogos savijautos provokuotojai. (Lehrskov LL et al. 2018; Sam R Emerson et al. 2015; Roerink ME, et al. 2017 ).
Apibendrinant, šventinis mieguistumas neturi vieno mechanizmo ar vienos maistinės medžiagos – kaltininkės.
Jį formuoja parasimpatinės nervų sistemos aktyvacija, hormoniniai ir elektrolitų pokyčiai, individualus metabolinis bei uždegiminis fonas. Kuo šių signalų daugiau sutampa vienu metu, tuo ryškesnis gali būti nuovargio pojūtis.
Bet kaip ir minėju pradžioje, galbūt tai visai ne uždegimas ar netoleravimas, galbūt mes neturime jokių ligų, o paprasčiausiai mūsų valgymo kultūra turi neužkamšytų spragų: gretai valgome, nespėjame kramtyti, neturime reguliarumo mityboje.
Kartais juk pakanka vos kelių dalykų, kad pasijaustume geriau:
– mažesnių porcijų,
– lėtesnio valgymo,
– kuo daugiau šviežio maisto,
– kuo dažnesnio judėjimo tarp ,,šventinių stalų“.
Neskubėkime džiaugtis Šventėmis.
