Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje . Tai rimta visuomenės sveikatos problema, kurią būtina spręsti ne tik gydymu, bet ir prevencija.
Per pastaruosius 25 metus pasikeitė žmonių, turinčių didesnę riziką susirgti šiomis ligomis, sveikatos bruožai. Šiandien dažniau pasitaiko tokių sutrikimų kaip padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija), nutukimas ar inkstų veiklos sutrikimai, nei anksčiau dominuojančios aukštas kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolio kiekis.
Šie pokyčiai parodo, kad daugelis medžiagų apykaitos sutrikimų yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Todėl ankstyvas šių ligų prevencijos priemonių taikymas gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje (1-2)
Svarbu suprasti, kad kol žmogus juda – tol jo medžiagų apykaita veikia efektyviau, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika tiek dabar, tiek vyresniame amžiuje gerokai sumažėja.
Fizinis aktyvumas – vienas iš paprasčiausių, mažiausiai invazinių ir kartu galingiausių gyvenimo būdo veiksnių, galinčių reikšmingai pagerinti sveikatą. Nesvarbu, ar kalbame apie vaikus, paauglius, suaugusiuosius ar vyresnio amžiaus žmones – reguliarus judėjimas padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, mažinti arterinį kraujospūdį, reguliuoti cholesterolio lygį, stiprinti emocinę savijautą. Be to, jis prisideda prie perteklinio riebalinio audinio mažinimo, saugo nuo raumenų ir kaulų nykimo bei padeda išvengti traumų.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sistemingai atliekamas fizinis krūvis mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio ir bendro cholesterolio, trigliceridų ( MTL-Ch, B-Ch, Tg) koncentraciją kraujo plazmoje.
Vis dėlto, šias nuostatas paneigia keli stebimieji tyrimai, atskleidę netikėtai didelį dislipidemijos (padidėjusio cholesterolio) paplitimą tarp profesionalių sportininkų, kuris gali būti siejamas su genetiniu polinkiu, nepilnaverte mityba arba praktikuojamos sporto šakos ypatumais (t. y. mažesniu hipertrofijos kiekiu, per dideliu krūviu arba sporto šakomis, reikalaujančiomis iš atletų didesnės kūno masės). Dislipidemijos paplitimas siekia nuo 30 % iki 35 % olimpinių (D’Ascenzi ir kt., 2019; Di Gioia ir kt., 2023), tiek paraolimpinių sportininkų tarpe (Di Gioia ir kt., 2024). Panašios tendencijos stebimos ir kitose tyrimuose: elitiniai slidininkai: 20% atvejų dislipidemijos, 30 % pas dviratininkus ( Lippi G.et al 2006).
Deja, vieno atsakymo į šį klausimą neturėsime.
Būtent profesionalių sportininkų ir veteranų grupėse stebimas aukščiau minėtas reiškinys – nors jų MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekis gali būti padidėjęs, pačios lipoproteinų dalelės dažnai būna didesnio skersmens ir mažiau linkusios oksiduotis, todėl yra laikomos mažiau aterogeniškomis (t. y. mažiau „piktybiškomis“). Be to, ilgalaikis fizinis krūvis skatina palankius širdies remodeliacijos procesus – gerėja vainikinių kraujagyslių funkcija, didėja kapiliarų sienelės standumas. Šie pokyčiai gali prisidėti prie stabilesnių, rečiau plyštančių aterosklerotinių plokštelių susiformavimo. Visa tai leidžia manyti, kad aktyviai sportuojantys asmenys gali turėti geresnę lipidų apykaitos kontrolę nei fiziškai neaktyvūs žmonės (7–9).
Dar viena papildoma priežastimi, dėl kurios fiziškai aktyvūs žmonės gali turėti padidintą MTL-Ch rodiklį yra padidėję energijos, statybinių medžiagų poreikiai. Esant didesniems energijos poreikiams (pavyzdžiui pasiruošimo treniruočių ciklo metu) kepenys pradeda gaminti daugiau trigliceridais turtingų LMTL, kurie nešdami juos į periferiją virsta MTL-Ch ir DTL-Ch .
1.Tyrimų su profesionaliais sportininkais spragos
2. Disbalansas tarp fizinio krūvio trukmės/intensyvumo bei organizmo atsistatymo galimybių.
Su fizine veikla susijusios priežastys, kodėl profesionalūs atletai turi didesnę aterosklerozės, ŠKL riziką lyginant su profesionaliai nesportuojančiais žmonėmis.
3. Gyvenimo būdo rizikos veiksniai didinantys oksidacinį stresą, MTL-C aterogeniškumą bei kraujagyslių sienelės pažeidimą.
Privalome nepamiršti, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia ne vien tik lipidų apykaitos sutrikimai. Prie jų priskiriami:
4. Kokia atleto ateitis pasibaigus sporto karjerai?
Sportinę karjerą baigę vyriškos lyties atletai gali turėti tokią pačią subklinikinės aterosklerozės riziką kaip sergantieji nutukimu/turintys viršsvorio (16).
Pasvėrę visas galimas fizinio krūvio gerąsias puses bei įvertinę galimas rizikas, kurios bus susijusios ne tik su pačiu krūviu, bet ir su gyvenimo individualiais ypatumais rekomenduočiau nenuolaidžiauti lipidų apykaitos procesų rodiklių disbalansui. Net ir esant metaboliškai sveikam žmogui, padidėję izoliuotai MTL-Ch kartu su DTL-Ch, neesant kitos patologijos, taip pat sėkmingai didina aterosklerotinės plokštelės progresiją, ką parodė ganėtinai dviprasmiškai nuskambėję mokslinėje literatūroje ,,lean mass hyper responders“ tyrimai.
Todėl kiekvienam atletui būtina:
Šaltiniai:
1. Lhoste, V.P.F., Zhou, B., Mishra, A. et al. Cardiometabolic and renal phenotypes and transitions in the United States population. Nat Cardiovasc Res 3, 46–59 (2024). https://doi.org/10.1038/s44161-023-00391-y
2. Nkiru Osude, Harriette Van Spall, Hayden Bosworth, Konstantin Krychtiuk, John Spertus, Samuel Fatoba, Lee Fleisher, Edward Fry, Jennifer Green, Stephen Greene, Michael Ho, Jennifer Jackman, Jane Leopold, Melissa Magwire, Darren McGuire, George Mensah, Katherine R. Tuttle, Vincent Willey, Neha Pagidipati, Christopher Granger, Advancement of the implementation of evidence-based therapies for cardiovascular-kidney-metabolic conditions: A multi-stakeholder perspective, American Heart Journal, 286, (18-34), (2025).
3. https://www.em-consulte.com/article/1555628/the-effect-of-different-types-of-exercise-on-blood?utm_source=chatgpt.com
4. Sarzynski MA, Burton J, Rankinen T, Blair SN, Church TS, Després JP, Hagberg JM, Landers-Ramos R, Leon AS, Mikus CR, Rao DC, Seip RL, Skinner JS, Slentz CA, Thompson PD, Wilund KR, Kraus WE, Bouchard C. The effects of exercise on the lipoprotein subclass profile: A meta-analysis of 10 interventions. Atherosclerosis. 2015 Dec;243(2):364-72. doi: 10.1016/j.atherosclerosis.2015.10.018. Epub 2015 Oct 17. PMID: 26520888; PMCID: PMC4663138.
5. Cho, K.-H.; Nam, H.-S.; Kang, D.-J.; Zee, S.; Park, M.-H. Enhancement of High-Density Lipoprotein (HDL) Quantity and Quality by Regular and Habitual Exercise in Middle-Aged Women with Improvements in Lipid and Apolipoprotein Profiles: Larger Particle Size and Higher Antioxidant Ability of HDL. Int. J. Mol. Sci. 2023, 24, 1151. https://doi.org/10.3390/ijms24021151
6. Qiao YN, Zou YL, Guo SD. Low-density lipoprotein particles in atherosclerosis. Frontiers in Physiology. 2022 ;13:931931. DOI: 10.3389/fphys.2022.931931. PMID: 36111155; PMCID: PMC9468243.
7. doi: 10.1161/CIRCULATIONAHA.117.027834. Epub 2017 Apr 27. PMID: 28450347.
8. https://doi.org/10.1161/CIRCULATIONAHA.117.028750
9. https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/circ.150.suppl_1.4146491
10. Corrado D, Basso C, Rizzoli G, Schiavon M, Thiene G. Does sports activity enhance the risk of sudden death in adolescents and young adults? [see Comment]. J Am Coll Cardiol 2003; 42:1959–1963.
11. Karin Bille, David Figueiras, Patrick Schamasch, Lukas Kappenberger, Joel I Brenner, Folkert J Meijboom, Erik J Meijboom, Sudden cardiac death in athletes: the Lausanne Recommendations, European journal of cardiovascular prevention and rehabilitation, Volume 13, Issue 6, 1 December 2006, Pages 859–875
12. Sung DE, Sung KC. The Paradox of Physical Activity and Coronary Artery Calcification: Implications for Cardiovascular Risk. J Clin Med. 2024 Oct 30;13(21):6523. doi: 10.3390/jcm13216523. PMID: 39518662; PMCID: PMC11547064.
13. Forouhi NG, Krauss RM, Taubes G, Willett W. Dietary fat and cardiometabolic health: evidence, controversies, and consensus for guidance. BMJ. 2018;361:k2139.
14. Petek, Bradley J. MD*; Drezner, Jonathan A. MD†; Harmon, Kimberly G. MD†. Prevalence of Elevated Blood Pressure and Risk Factors for Hypertension in College Athletes. Clinical Journal of Sport Medicine 32(1):p e74-e82, January 2022. | DOI: 10.1097/JSM.0000000000000876
15. https://academic.oup.com/eurheartj/article/42/28/2737/6179516?login=false#google_vignette
16. Hurst R.T., Burke R.F., Wissner E., Roberts A., Kendall C.B., Lester S.J., Somers V., Goldman M.E., Wu Q., Khandheria B. Incidence of subclinical atherosclerosis as a marker of cardiovascular risk in retired professional football players. Am. J. Cardiol. 2010;105:1107–1111. doi: 10.1016/j.amjcard.2009.12.012
