Semaglutidas yra GLP-1 receptorių agonistas, veikiantis kaip natūralus hormonas, kuris gerina insulino sekreciją, mažina gliukozės kiekį kraujyje, padeda sumažinti svorį ir teikia širdies bei inkstų apsaugą pacientams, sergantiems 2 tipo diabetu. Jo poveikis apima virškinimo sulėtinimą, apetito mažinimą ir gliukagono sekrecijos slopinimą, todėl tai efektyvi priemonė svorio kontrolei ir rizikos veiksnių mažinimui.
Semaglutido dozavimas paprastai pradedamas nuo 0,25 mg per savaitę ir palaipsniui didinamas iki 2,4 mg palaikomosios dozės. Tyrimai rodo, kad iki 15 % svorio sumažėjimas įvyksta per 6-12 mėnesių. Vertinant semaglutido vartojimo naudą, svarbu atsižvelgti į poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai bei ilgalaikę riziką pacientams, kurie serga diabetu ar nutukimu.
Gali būti vartojamas kaip vienintelė priemonė arba derinamas su kitais vaistais.
Klinikiniai duomenys rodo, kad semaglutido poveikis padeda sumažinti sunkių širdies ir kraujagyslių įvykių riziką pacientams, kurie serga 2 tipo diabetu ir turi antsvorio arba nutukimą. Nustatyta, kad jis gali sulėtinti diabetinės nefropatijos progresavimą ir sumažinti mirtingumą pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga.
Be metabolinės kontrolės, semaglutidas gali būti naudingas kaip papildomas gydymo būdas žmonėms, kurie nepajunta pakankamo efekto taikydami tik dietą ar fizinį aktyvumą. Dozavimas paprastai koreguojamas pagal paciento atsaką, o vartojimo planas pritaikomas individualiai.
Naudojant 2,4 mg semaglutido dozę per 6-12 mėnesių, svoris sumažėja iki 15 %. Tyrimų duomenimis, poveikis svoriui priklauso nuo dozės: 2,4 mg veikia efektyviau nei 1 mg.
Per pirmuosius 3 mėnesius svoris gali sumažėti apie 5,9 %, per 6 mėnesius – iki 10,9 %. Tyrimai, trukę 68 savaites, rodo vidutinį svorio sumažėjimą 14,9 %, o placebo grupėje – tik 2,4 %. Apie pusė pacientų netenka 15 % svorio, o beveik trečdalis – daugiau nei 20 %.
Susiję straipsniai: Ozempic svorio metimui, nutukimo gydymas vaistais.
Rezultatai priklauso nuo dozavimo laikymosi, gydymo eigos, diabeto kontrolės ir gydymo trukmės. Siekiant ilgalaikės naudos, būtinas nuoseklus semaglutido vartojimas, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų.
Jei pasireiškia nepageidaujamas poveikis, dozavimas gali būti laikinai sumažinamas arba atidėtas. Vartojant geriamąją formą, pacientai dažniausiai pradeda nuo 3 mg per parą, didinant iki 7-14 mg per parą, priklausomai nuo tipo 2 diabetu sergančio asmens būklės.
Pacientai turėtų pakeisti injekcijos vietas – tarp pilvo, šlaunų ir žasto. Šaldytuve laikomas preparatas išlieka stabilus. Naudojant GLP-1 agonistus, kartu su semaglutidu reikėtų vengti papildomų to paties tipo vaistų, nes tai didina riziką nepageidaujamoms reakcijoms.
Asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, reikia stebėti gliukozės lygį.
Dažniausias semaglutido poveikis susijęs su virškinimo sistema. Iki 20 % žmonių patiria pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ar pilvo skausmą. Pasitaiko dujų kaupimasis, refliuksas ir atpylimas.
Neurologiniai simptomai – galvos skausmas, svaigimas, nuovargis, retais atvejais – neryškus matymas. Psichikos būklei įtakos gali turėti nerimas ar depresija, ypač gydymo metu.
Rečiau pasitaikančios, bet rimtesnės reakcijos – pankreatitas, tulžies pūslės sutrikimai, inkstų pažeidimas, alerginės reakcijos. Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas, plintantis į nugarą, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti pavojingas signalas.
Kai kurie pacientai praneša apie padidėjusį širdies plakimą, apetito praradimą, rijimo sunkumus, gelta, karščiavimą ar nuolatinį alkį.
Norint sumažinti riziką, rekomenduojama gerti pakankamai vandens, ypač esant virškinimo sistemos sutrikimams. Jei atsiranda bet kokių nerimą keliančių požymių, gali prireikti koreguoti vartojimo režimą, pasitarus su gydytoju.
Vaisto struktūra papildyta specifiniais aminorūgščių pakaitalais, apsaugančiais nuo DPP-4 fermentų skaidymo, ir riebalų rūgšties šonine grandine, kuri didina albumino surišimą kraujyje. Dėl to semaglutidas veikia ilgai – jo pusinės eliminacijos periodas siekia 165-184 valandas, o biologinis prieinamumas po poodinės injekcijos yra apie 89 %. Pastovi koncentracija pasiekiama per 4-5 savaites, todėl pakanka vienos injekcijos per savaitę.
Tyrimai vertina papildomas naudas gydant nealkoholinę suriebėjusią kepenų ligą (NAFLD), steatohepatitą, neurologinius sutrikimus ir net onkologines būkles. Kiekvienam pacientui dozavimas gali būti individualus, todėl prieš pradedant vartojimą būtina pasitarti su gydytoju.
Susiję straipsniai: nutukimas ir fizinis aktyvumas, kodėl taip sunku numesti svori ir jį palaikyti.
Ne, nėštumo metu semaglutido vartoti negalima. Jis gali pakenkti vaisiui – tyrimai su gyvūnais parodė augimo sutrikimus ir embriono žūtį, o duomenų apie žmones nepakanka. Patvirtinus nėštumą, gydymas turi būti nedelsiant nutrauktas. Vietoj to naudojami saugūs alternatyvūs metodai, kuriuos skiria gydytojas.
Semaglutidas padeda sumažinti apie 15 % kūno svorio, daugiau nei liraglutidas (~8 %) ar orlistatas (~5 %), bet mažiau nei tirzepatidas, kuris gali siekti 21 %. Priešingai nei phentermine, semaglutidas neveikia kaip stimuliatorius ir nesukelia priklausomybės.
Remiantis klinikiniais duomenimis, semaglutidą galima vartoti bent 2-3 metus. Tiek laiko jis yra laikomas saugiu. Ilgalaikis poveikis vis dar tiriamas, bet nutraukus gydymą svoris dažnai sugrįžta, todėl reikalingas nuolatinis vartojimas. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra lengvi virškinimo sutrikimai, bet gydytojai rekomenduoja stebėti tulžies pūslės būklę viso gydymo metu.
Taip, semaglutidą galima derinti su kitais diabeto vaistais, tačiau reikia laikytis atsargumo. Kartu vartojant insuliną ar sulfonilkarbamidus, didėja hipoglikemijos rizika, todėl dozės turi būti koreguojamos. Dėl sulėtėjusio skrandžio ištuštinimo semaglutidas gali lėtinti kitų vaistų absorbciją.Derinys su antikoaguliantais gali padidinti kraujavimo riziką.
Prieš pradedant kombinuotą gydymą, gydytojai peržiūri paciento vaistus, individualizuoja dozes ir užtikrina reguliarų stebėjimą.
