„Kiekvieną kartą stebėdamas paciento lipidogramos rodiklius, pro akis niekada negaliu praleisti vieno labai svarbaus rodiklio – trigliceridų“, – pasakoja gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.
Vieno fakto paneigti negalime – remiantis didžiausia gausa tyrimų ( nuo epidemiologinių iki mendelio randomizacijos) yra gerai žinoma, kad aukštas ApoB, MTL-C, žemas DTL-C bei Lp(a) yra vieni svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.
Tačiau verta pastebėti, nepaisant per pastaruosius dešimtmečius išsiplėtusios dislipidemijos terapijos galimybių, net ir taikant kombinuotą medikamentinį gydymą, išlieka reikšminga dalis kraujagyslių ligų rizikos, dažnai susijusios su padidėjusiu trigliceridų ir jais turtingų lipoproteinų kiekiu (1-3).
Šiuolaikinis, žmonių sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis fenotipas (organizmo vidaus ir išorės išvaizda) tai pat nebepanašus į tai, kas buvo priimta kaip norma. Vis dažniau galime stebėti žmones nebūtinai turinčius padidėjusį cholesterolį ar aukštą arterinį kraujo spaudimą, o atvirkščiai – žmogų su padidėjusiu kūno svoriu/sergančiu nutukimu, turinčiu glikemijos, inkstų funkcijos sutrikimų (4).
Antsvorio ir nutukimu sergančių žmonių skaičiai nuolat didėja, prognozuojama, kad iki 2035 metų antsvorį turinčių arba nutukimu sergančių suaugusiųjų dalis pasaulyje sieks 54 % (taip, teisingai – 54% !!!!). Tuo pačiu metu prognozuojama, kad 770 mln. vaikų ir paauglių (5–19 metų amžiaus) gyvens turėdami viršsvorio arba sirgs nutukimu (5).
Įdomu tai, kad nutukimas ne visada pasireiškia padidėjusiais trigliceridais ar hipercholesterolemija. Nemaža dalis žmonių sergančių nutukimu gali turėti nesutrikusį cholesterolio profilį ar stabilią gliukozės apykaitą–metaboliškai sveikas nutukimas (MHO)(6-8). Tačiau šis fenotipas yra tik tarpinė stotelė – ilgainiui riebalinio audinio pasiskirstymas kūne kinta, didėja vidaus organų suriebėjimas bei visa virtinė kitų sveikatos sutrikimų, tarp kurių ir lipidogramos pokyčiai.
Normaliomis sąlygomis trigliceridų ( kurie yra vienu pagrindinių transportuojamų energijos šaltinių ląstelėms) apykaita žmogaus organizme vyksta dviem keliais – pirmasis: gaunami su maistu riebalai perfomuojami žarnyne į trigliceridus, kuriuos autobusas pavadinimu ,,chilomikronas“ transportuoja į periferinius audinius, bei antrasis, kai kepenys gamina trigliceridus iš gaunamų laisvųjų riebalų rūgščių (šiam procesui yra panaudojami skirtingi keliai, tarp kurių turėsime ir naujų riebalų rūgščių gamybą naudojant gliukozę ar kitas medžiagas).
Tačiau, kai energijos perteklius viršija visas galimas sveikatingumo ribas, šie abu procesai sutrinka: kepenyse suintensyvėja jau minėtų bei kitais maršrutais važiuojančių lipoproteinų ,,autobusų“ gamyba, sutrinka kepenų gebėjimas pravalyti kraują nuo lipoproteinų liekanų (keli svarbūs niuansai. Pirma: miniu energijos perteklių nes visceralinių riebalų didėjimas ar kiti su metaboliniu sindromu susiję sutrikimai pasireiškia ne tik dėl didesnio angliavandenių vartojimo. Energijos perteklius bet kokia forma gali sukelti šiuos pokyčius. Antra: trigliceridų apykaitos sutrikimus gali paskatinti gausybė kitų veiksnių apart hiperkalorinės mitybos, alkoholio ar kitų gyvenimo būdo ypatumų, tačiau šiandien noriu pakalbėti būtent apie juos).
Taip pat gliukozės apykaitos disbalansas dar labiau skatina aterogeninių dalelių kaupimąsi (dėl gliukozės apykaitos sutrikimų žarnyno ląstelės lengva ranka praleidžia dar didesnį kiekį gliukozės į kraują, sutrinka aterogeniškų mažų ApoB dalelių nukenksminimas ir dar daugiau kitų sistemų pradeda trikti).
Didėjant triglieridais turtingų lipoproteinų kiekiui, susidaro daugiau mažų, tankių MTL-C dalelių bei dar didesnį kraujagysles žeidžiantį poveikį turinčių remnantų – kurių prasiskverbimas pro kraujagyslės sienelę įvyksta dar lengviau- jie pradeda pažeidinėti endotelį ir skatinti uždegimą (8).
Verta pastebėti, kad didėjanti rizika stebima jau tais atvejais kai trigliceridų skaičius lipidogramoje (nevalgius) viršija jau 1.2 mmol/l. Nuo šios ribos kraujyje pradeda kauptis remnantinės lipoproteinų dalelės – mažesnės, bei pakankamai stiprios, kad įstrigtų kraujagyslių sienelėje.
Taigi, kol MTL-C, ApoB ar Ne-DTL rodiklių sutrikimai yra neatsiejamais pagrindiniais aterosklerozės ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais verta nepamiršti papildomų rizikos faktorių.
Jeigu matome kylančius trigliceridus mūsų kraujo rodikliuose link normos viršutinių ribų ar virš jų, net ir prie gerų kitų cholesterolio rodmenų, verta į tai atkreipti dėmesį.
Aterosklerozė – tai ne vienerių metų, o dažnai kelių dešimtmečių liga. Svorio kontrolės, vidaus organų suriebėjimo mažinimo būdai ar kiti fizinio aktyvumo bei gyvensenos ypatumai yra ganėtinai gerai žinomi daugeliui mūsų.
Net nepatikėsit kiek daug galime pasiekti savo kasdieniais veiksmais bei pasirinkimais ne tik mažindami širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičių bet kartu mėgindami priešintis minėtai 54% augimo progresijai, kuri iki šiol atrodo nesustabdoma.
Šaltiniai:
