„Ar valgyti bananą ar kitą vaisių sveika?“ – toks klausimas, atrodo, skamba visur: sporto klubuose, paskaitose, draugų pokalbiuose. Vieni sako, kad tai tiesiog cukrus. Kiti – kad puikus energijos šaltinis. Bet tiesa, kaip dažnai nutinka, slypi kur kas giliau.
Kad ir kaip norėtųsi turėti universalias mitybos rekomendacijas, įsivaizduoti kūną kaip automobilių gamyklos kūrinį, kur kiekvienas „aparatas“ veikia pagal tą pačią schemą – deja, taip nėra. Žmogus nėra standartinis modelis. Ir būtent čia prasideda įdomioji dalis.
2015 m. publikuotas Zeevi et al. tyrimas (kad ir ne randomizuotas, bet aiškiai rodantis koreliacijas ir kryptis tolimesniems tyrimams) stebėjo beveik 800 žmonių, sekė jų gliukozės reakcijas į beveik 50 tūkstančių valgių ir atrado tai, ką daugelis nujautė ar pastebėjo praktikoje: žmonių reakcijos į tą patį maistą smarkiai skiriasi.
Vienam žmogui vaisius gali sukelti ryškų cukraus šuolį, kitam – beveik nieko. Tuo tarpu kitam dalyviui cukrų labiau kilstelėjo sausainis nei tas pats vaisius.
Tas pats maistas – skirtingi kūnai, skirtingos reakcijos.
Tyrimas parodė, kad svarbu ne tik angliavandenių kiekis ar glikeminis indeksas. Reikšmingai įtakai turi miego trukmė, fizinis aktyvumas, paros metas, kūno sudėjimas, net žarnyno mikrobiota:
Žmogaus metabolizmas – ne statiškas mechanizmas, o dinamiška, gyva sistema, nuolat reaguojanti į daugybę signalų.
Tai reiškia, kad mitybos strategijos, paremtos vien tik „produktų sąrašais“ ar „taisyklių rinkiniais“, gali būti klaidinančios. Vienam žmogui bananas prieš treniruotę gali būti puikus pasirinkimas, kitam – tas pats produktas sukelia nemenką glikeminį šuolį ir nuovargį po jo. Ir nei vienas, nei kitas nėra „blogas“ ar „geras“ variantas – tai tiesiog skirtinga biologija.
Mokslas juda toliau. Kitas žingsnis – integruoti dar daugiau dinaminių veiksnių, tokių kaip hormoninis profilis, miego struktūra, kelių dienų aktyvumo dinamika.
Kad paverstume mitybos patarimus iš statiškų žemėlapių į realaus laiko navigacijos sistemą – tokią, kuri padeda rasti geriausią kelią konkrečiam žmogui, o ne statistiniam populiacijos vidurkiui.
Tad kai kitą kartą išgirsite frazę „šitas produktas visiems kelia cukrų“, verta sustoti ir paklausti – kam visiems? Nes žmogaus kūnas nėra Mercedes variklis. Jis labiau primena individualiai sukonstruotą organizmą su unikaliu atsaku į aplinkos veiksnius.
