Lėtinė inkstų liga (LIL) – tai iš metų į metus progresuojanti metabolinė liga paveikianti daugiau nei 800 mln. žmonių visame pasaulyje.
Lyginant su 2013 metais, kai mirtingumas nuo inkstų funkcijos sutrikimų buvo 19-oje vietoje, prognozuojama, kad su 2040 metais mirtingumas įžengs į TOP 5 mirčių priežasčių visame pasaulyje.
Pirminis inkstų ligos prevencijos lygis ilgą laiką akcentavosi tiek pagrindiniais šią ligą sukeliančiais modifikuojamais bei didele dalimi, nuo žmogaus elgsenos priklausomais rizikos veiksniais – 2 tipo CD, nutukimas, arterinė hipertenzija (šios ligos didina inkstų filtracijos greitį, sukelia glomerulų kraujagyslių pažeidimą, lėtinį uždegimą).
Vis dėlto, po šiomis ligomis slypi kur kas daugiau veiksnių apie kuriuos verta žinoti vertinant žmogaus riziką sirgti inkstų veiklos sutrikimais: nealkoholinės kilmės kepenų suriebėjimas, hiperglikemija, hiperurikemija (padidėjusi šlapimo r.) arba ne vieną priežastį turinti hiperinsulinemija/atsparumas insulinui (10). Iš tikrųjų dalį jų galime atpažinti dar anksčiau dar prieš minėtų ligų pasireiškimą.
Spoto et al. Am. J. Physiol Renal Phyiol 2016
Individualizuota mityba – tai vienas pamatinių prevencijos principų, norint apsisaugoti nuo inkstų veiklos sutrikimų rizikos didėjimo.
Tradiciškai pirminis žvilgsnis yra sutelktas į baltymų (gyvūninės kilmės), natrio (druskos) bei mineralų, suvartojimo reguliavimą, kartu užtikrinant pakankamą maistinių medžiagų kiekį mityboje.
Tačiau, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir kitiems maiste esantiems komponentams, pavyzdžiui, suvartojamų riebalų ir angliavandenių tipui siekiant mažinti gliukozės svyravimus bei didinti antiuždegiminių medžiagų (Omega-3, skaidulos) kiekį. Didėjantis dėmesys taip pat skiriamas yra žarnyno mikrobiotos moduliavimui, keičiant dietos sudėtį taip, kad joje būtų daugiau augalinės kilmės maisto produktų.
TODĖL LABAI SVARBU NEPAMIRŠTI VIENO FAKTO: BŪTINA TEIKTI PIRMENYBĘ NE TIK KIEKYBEI, BET IR MITYBOS KOKYBEI BEI ĮVAIROVEI
Inkstai atlieka esminį vaidmenį palaikant žmogaus organizmo veiklos pusiausvyrą. Šie nedideli, pupelės formos organai yra atsakingi už kraujo filtravimą, pašalinant galutinius metabolizmo produktus, perteklinį skysčių kiekį ir palaikant elektrolitų bei rūgščių–šarmų pusiausvyrą.
Pagrindinės inkstų funkcijos:
Sutrikus inkstų funkcijai, gali vystytis sisteminiai pažeidimai, tokie kaip anemija, mineralų apykaitos sutrikimai, neigiamai paveikiantys ne tik žmogaus fizinę sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę.
Kaip bebūtų daugumai žmonių keista, žarnynas ir inkstai yra glaudžiai tarpusavyje susiję organai. Normaliomis sąlygomis žarnyne, dalinio baltymų ir kitų medžiagų virškinimo metu susidariusios medžiagos yra pašalinamos pro inkstus filtracijos būdu, tačiau esant sutrikusiai inkstų arba žarnyno veiklai, šių procesų funkcionalumas sutrinka.
Skaidulos – tai virškinimui atsparios maisto sudedamosios dalys, kurios prisideda prie virškinimo veiklos reguliarumo, darnios motorikos, gerųjų bakterijų augimo bei naudingų sveikatai trumpųjų grandžių riebalų rūgščių (TGRR) gamybos žarnyne.
Per dieną žmogui rekomenduojama suvartoti 14 g skaidulų kiekvienam 1 000 kilokalorijų, kas atitinka 20-25 g moterims ir 30-38 g vyrams.
Deja, suvartojimo rodikliai tiek bendroje populiacijoje, tiek tarp sergančiųjų nutukimu, inkstų ligomis ar kitais metaboliniais sutrikimais nėra pakankami (11-13). Deja tik beveik kas antras (57,3 proc.) asmuo Lietuvoje daržoves ir vaisius valgo kasdieną.
Pagrindiniais skaidulų šaltiniais žmogaus mityboje yra augalinės kilmės maisto produktai: daržovės, vaisiai, grūdinės kultūros, ankštys, sėklos bei riešutai.
Yra nustatyta ne viena inkstus apsauganti skaidulingu maistu turtingos dietos savybė. Jas galėtume suskirstyti į:
– Teigiamai prisideda prie svorio kontrolės, nutukimo rizikos mažinimo.
-Apsaugo nuo kraujagyslių kalcifikacijos progresavimo.
-Slopina glikacijos procesus, gerina gliukozės apykaitą.
– Tirpiosios skaidulos su didele klampumo geba ( pvz: gliukomananas, obuolių pektinas) suriša cholesterolį, tulžies rūgštis bei skatina jų pašalinimą tokiu būdu reguliuojant cholesterolio apykaitą.
– Maisto produktai turtingi skaidulomis yra taip pat puikiu kitų elementų šaltiniu: antioksidantai, polifenoliai, vitaminai( E, C, K), magnis, selenas, cinkas, magnis ir kt.
– Mažina ureminių toksinų kiekį (4).
– Mažina metabolinę acidozę bei lėtinį uždegimą – gerėja terpė naudingų žarnyno bakterijų augimui.
-Skatina TGRR gaminančių bakterijų augimą. Dėka to, bakterijos gali inkorporuoti ateinančias į žarnyną virškinimo metu amino rūgštis į savo baltymų apykaitos procesus bei apsaugoti nuo fermentacijos į ureminius toksinus (5).
– Pagerina tuštinimosi procesų reguliarumą bei žalingų metabolitų eliminaciją ( pvz: balkšvasis gyslotis, beta gliukanai (avižos), pektinas (obuoliai) )
Kaip matome, skaidulomis turtinga mityba turi ne vieną naudingą savybę galinčią padėti žmogui paprastais būdais apsisaugoti nuo plataus spektro lėtinių ligų. 400g daržovių per dieną, nėra ,,misija neįmanoma“, tačiau gali ženkliai prisidėti prie žmogaus gyvenimo kokybės gerovės. ( O ką besakyti, jeigu dar rastume laiko fizinei veiklai bei nelauktume kada ligos pasireikš ar progresuos! )
Įprasta sakyti, kad autoimuninės ligos nevaikšto po vieną. Deja, tą patį galėtume sakyti ir apie lėtines metabolines ligas, kurių progresavimas gali paveikti ne tik dažniausiai minimus organus, tokius kaip kepenys, smegenys, kasa, bet ir pačius inkstus.
Nepamirškime: rūpestis savo sveikata yra neatsiejama mūsų kasdiene užduotimi.
Šaltiniai:
time to reconsider. Ren Replace Ther. 2019;5.
