Lėtinė inkstų liga (LIL) –  tai iš metų į metus progresuojanti metabolinė liga paveikianti daugiau nei 800 mln. žmonių visame pasaulyje.

Lyginant su 2013 metais, kai mirtingumas nuo inkstų funkcijos sutrikimų buvo 19-oje vietoje,  prognozuojama, kad su 2040 metais mirtingumas įžengs į TOP 5 mirčių priežasčių visame pasaulyje.

Pirminis inkstų ligos prevencijos lygis ilgą laiką akcentavosi tiek pagrindiniais šią ligą sukeliančiais modifikuojamais bei didele dalimi, nuo žmogaus elgsenos priklausomais rizikos veiksniais – 2 tipo CD, nutukimas, arterinė hipertenzija  (šios ligos didina inkstų filtracijos greitį, sukelia glomerulų kraujagyslių pažeidimą, lėtinį uždegimą).

Vis dėlto, po šiomis ligomis slypi kur kas daugiau veiksnių apie kuriuos verta žinoti vertinant žmogaus riziką sirgti inkstų veiklos sutrikimais: nealkoholinės kilmės kepenų suriebėjimas, hiperglikemija, hiperurikemija (padidėjusi šlapimo r.) arba ne vieną priežastį turinti hiperinsulinemija/atsparumas insulinui (10).  Iš tikrųjų dalį jų galime atpažinti dar anksčiau dar prieš minėtų ligų pasireiškimą.

Spoto et al. Am. J. Physiol Renal Phyiol 2016

ŽARNYNO IR INKSTŲ TARPUSAVIO SĄSAJA LĖTINIŲ LIGŲ PREVENCIJA

Individualizuota mityba – tai vienas pamatinių prevencijos principų, norint apsisaugoti nuo inkstų veiklos sutrikimų rizikos didėjimo.

Tradiciškai pirminis žvilgsnis yra sutelktas į baltymų (gyvūninės kilmės), natrio (druskos) bei mineralų, suvartojimo reguliavimą, kartu užtikrinant pakankamą maistinių medžiagų kiekį mityboje.  

Tačiau, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir kitiems maiste esantiems komponentams, pavyzdžiui, suvartojamų riebalų ir angliavandenių tipui siekiant mažinti gliukozės svyravimus bei didinti antiuždegiminių medžiagų (Omega-3, skaidulos)  kiekį. Didėjantis dėmesys taip pat skiriamas yra žarnyno mikrobiotos moduliavimui, keičiant dietos sudėtį taip, kad joje būtų daugiau augalinės kilmės maisto produktų.

 

TODĖL LABAI SVARBU NEPAMIRŠTI VIENO FAKTO: BŪTINA TEIKTI PIRMENYBĘ NE TIK KIEKYBEI, BET IR MITYBOS KOKYBEI BEI ĮVAIROVEI

TRUMPAI APIE INKSTUS

Inkstai atlieka esminį vaidmenį palaikant žmogaus organizmo veiklos pusiausvyrą. Šie nedideli, pupelės formos organai yra atsakingi už kraujo filtravimą, pašalinant galutinius metabolizmo produktus, perteklinį skysčių kiekį ir palaikant elektrolitų bei rūgščių–šarmų pusiausvyrą.

Pagrindinės inkstų funkcijos:

  • reguliuoja kraujospūdį,
  • palaiko skysčių pusiausvyrą,
  • išskiria medžiagų apykaitos metu susidariusius produktus (šlapalą, šlapimo rūgštį, kreatininą, kitus azotinius junginius),
  • aktyvuoja vitaminą D,
  • gamina eritropoetiną (būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai)
  • šalina ir detoksikuoja vaistus bei toksinus,
  • reguliuoja medžiagų apykaitos procesus – gliukoneogenezę (reguliuoja gliukozės gamybą, dalyvauja hipoglikemijos prevencijoje). Riebalų apykaitą (veikiant proksimalinėje nefrono tubulių dalyje esantiems megalino ir cubilin/amnionless baltymų receptoriams, turintiems didelę surišamąją gebą lipidus jungiantiems baltymams ir lipidus reguliuojantiems hormonams. Taip pat yra žinoma, kad toksinė apkrova esant sutrikusiai inkstų veiklai (uremija) slopina lipoproteinlipazės aktyvumą riebaliniame, raumeniniame audinyje bei CNS, kas priveda prie lipolizės (riebalų skaidymo) bei labai mažo tankio lipoproteinų (LMTL) pašalinimo iš kraujotakos sulėtėjimo).
  • skaido ir metabolizuoja hormonus,
  • palaiko elektrolitų pusiausvyrą (natrio, kalio, fosfatų),
  • reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą.

 

Sutrikus inkstų funkcijai, gali vystytis sisteminiai pažeidimai, tokie kaip anemija, mineralų apykaitos sutrikimai, neigiamai paveikiantys ne tik žmogaus fizinę sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę.

PAMIRŠTA DVIEJŲ ORGANŲ BESĄLYGINĖ SĄSAJA

Kaip bebūtų daugumai žmonių keista, žarnynas ir inkstai yra glaudžiai tarpusavyje susiję organai.  Normaliomis sąlygomis žarnyne, dalinio baltymų ir kitų medžiagų virškinimo metu susidariusios medžiagos yra pašalinamos pro inkstus filtracijos būdu, tačiau esant sutrikusiai inkstų arba žarnyno veiklai, šių procesų funkcionalumas sutrinka.

 

  • Pastarųjų kelių metų tyrimai aiškiai parodė, kad žarnyno mikrobiotos sutrikimai (disbiozė) prisideda prie lėtinės inkstų ligos (LIL) progresavimo (7). Disbiozė yra susijusi su padidėjusiu žarnyno epitelio pažeidimu, kuris sustiprina žarnyne besigaminančių toksinų įsisavinimą į kraujotaką ir prisideda prie lėtinio uždegimo bei inkstų pažeidimo rizikos (3,8).
  • Sutrikusi inkstų filtracijos geba gali lemti didesnę ureminių toksinų tokių kaip: indoxyl sulfate and p-cresyl sulfate, TMAO ir kt. gamybą žarnyne ir kaupimąsi kraujotakoje (2).
  • Lėtinis progresuojantis uždegimas dėl gretutinių ligų bei specifiniai metabolitai ( pvz : TMAO) didina širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų organų-sistemų sutrikimų pasireiškimo riziką.
  • Amoniakas susidaręs skylant baltymams didina pH žarnyne ir priveda prie žarnyno epitelio pažaidų bei sisteminio uždegimo. Taip pat amoniako perteklius yra puikia terpe proteolitinių bakterijų augimui, kurios savo ruožtu išskiria dar didesnį kiekį žalingų medžiagų organizmui (6).

ŽARNYNO IR INKSTŲ TARPUSAVIO SĄSAJA LĖTINIŲ LIGŲ PREVENCIJA

KAIP SKAIDULOMIS TURTINGA MITYBA GALI PADĖTI APSISAUGOTI NUO INKSTŲ VEIKLOS SUTRIKIMŲ?

Skaidulos – tai virškinimui atsparios maisto sudedamosios dalys, kurios prisideda prie virškinimo veiklos reguliarumo, darnios motorikos, gerųjų bakterijų augimo bei naudingų sveikatai trumpųjų grandžių riebalų rūgščių (TGRR) gamybos žarnyne.

 

Per dieną žmogui rekomenduojama suvartoti 14 g skaidulų kiekvienam 1 000 kilokalorijų, kas atitinka 20-25 g moterims ir 30-38 g vyrams.

Deja, suvartojimo rodikliai tiek bendroje populiacijoje, tiek tarp sergančiųjų nutukimu, inkstų ligomis ar kitais metaboliniais sutrikimais nėra pakankami (11-13).  Deja tik beveik kas antras (57,3 proc.) asmuo Lietuvoje daržoves ir vaisius valgo kasdieną.

Pagrindiniais skaidulų šaltiniais žmogaus mityboje yra augalinės kilmės maisto produktai: daržovės, vaisiai, grūdinės kultūros, ankštys, sėklos bei riešutai.

Yra nustatyta ne viena inkstus apsauganti skaidulingu maistu turtingos dietos savybė. Jas galėtume suskirstyti į:

 

  1. Lėtinių ligų prevencija, uždegimo mažinimas

– Teigiamai prisideda prie svorio kontrolės, nutukimo rizikos mažinimo.

-Apsaugo nuo kraujagyslių kalcifikacijos progresavimo.

-Slopina glikacijos procesus, gerina gliukozės apykaitą.

– Tirpiosios skaidulos su didele klampumo geba ( pvz: gliukomananas, obuolių pektinas)   suriša cholesterolį, tulžies rūgštis bei skatina jų pašalinimą tokiu būdu reguliuojant cholesterolio apykaitą.

– Maisto produktai turtingi skaidulomis yra taip pat puikiu kitų elementų šaltiniu: antioksidantai, polifenoliai, vitaminai( E, C, K), magnis, selenas, cinkas, magnis ir kt.

 

  1. Tiesioginis poveikis inkstų/žarnyno veiklai

– Mažina ureminių toksinų kiekį (4).

– Mažina metabolinę acidozę bei lėtinį uždegimą – gerėja terpė naudingų žarnyno bakterijų augimui.

-Skatina TGRR gaminančių bakterijų augimą. Dėka to, bakterijos gali inkorporuoti ateinančias į žarnyną virškinimo metu amino rūgštis į savo baltymų apykaitos procesus bei apsaugoti nuo fermentacijos į ureminius toksinus (5).

– Pagerina tuštinimosi procesų reguliarumą bei žalingų metabolitų eliminaciją ( pvz: balkšvasis gyslotis, beta gliukanai (avižos), pektinas (obuoliai) )

Kaip matome, skaidulomis turtinga mityba turi ne vieną naudingą savybę galinčią padėti žmogui paprastais būdais apsisaugoti nuo plataus spektro lėtinių ligų. 400g daržovių per dieną, nėra ,,misija neįmanoma“, tačiau gali ženkliai prisidėti prie žmogaus gyvenimo kokybės gerovės.  ( O ką besakyti, jeigu dar rastume laiko fizinei veiklai bei nelauktume kada ligos pasireikš ar progresuos! )

Įprasta sakyti, kad autoimuninės ligos nevaikšto po vieną. Deja, tą patį galėtume sakyti ir apie lėtines metabolines ligas, kurių progresavimas gali paveikti ne tik dažniausiai minimus organus, tokius kaip kepenys, smegenys, kasa, bet ir pačius inkstus.  

Nepamirškime: rūpestis savo sveikata yra neatsiejama mūsų kasdiene užduotimi.

 

Šaltiniai:

  1. Sirich TL, Plummer NS, Gardner CD, Hostetter TH, Meyer TW. Effect of increasing dietary fiber on plasma levels of colon-derived solutes in hemodialysis patients. Clin J Am Soc Nephrol. 2014;9:1603–1610.
  2. Sumida K., Kovesdy C.P. The gut-kidney-heart axis in chronic kidney disease. Physiol. Int. 2019;106:195–206. doi: 10.1556/2060.106.2019.19
  3. Anders H.J., Andersen K., Stecher B. The intestinal microbiota, a leaky gut, and abnormal immunity in kidney disease. Kidney Int. 2013;83:1010–1016. doi: 10.1038/ki.2012.440
  4. Ebrahim Z., Proost S., Tito R.Y., Raes J., Glorieux G., Moosa M.R., Blaauw R. The Effect of ss-Glucan Prebiotic on Kidney Function, Uremic Toxins and Gut Microbiome in Stage 3 to 5 Chronic Kidney Disease (CKD) Predialysis Participants: A Randomized Controlled Trial. Nutrients. 2022;14:805
  5. Bakhtiary M., Morvaridzadeh M., Agah S., Rahimlou M., Christopher E., Zadro J.R., Heshmati J. Effect of Probiotic, Prebiotic, and Synbiotic Supplementation on Cardiometabolic and Oxidative Stress Parameters in Patients With Chronic Kidney Disease: A Systematic Review and Meta-analysis. Clin. Ther. 2021;43:e71–e96. doi: 10.1016/j.clinthera.2020.12.021.
  6. Tsuji K, Uchida N, Nakanoh H, Fukushima K, Haraguchi S, Kitamura S, Wada J. The Gut-Kidney Axis in Chronic Kidney Diseases. Diagnostics (Basel). 2024 Dec 25;15(1):21. doi: 10.3390/diagnostics15010021.
  7. Tremaroli V, Backhed F. Functional interactions between the gut microbiota and host metabolism. Nature. 2012;489(7415):242-249
  8. Anders HJ, Andersen K, Stecher B. The intestinal microbiota, a leaky gut, and abnormal immunity in kidney disease. Kidney Int. 2013;(6):1010-1016
  9. Demirci, B.G.; Tutal, E.; Eminsoy, I.O.; Kulah, E.; Sezer, S. Dietary Fiber Intake: Its Relation With Glycation End Products and Arterial Stiffness in End-Stage Renal Disease Patients. J. Ren. Nutr. 2019, 29, 136–142.
  10. Spoto et al. Am. J. Physiol Renal Phyiol 2016
  11. Ikee R, Yano K, Tsuru T. Constipation in chronic kidney disease: it is

time to reconsider. Ren Replace Ther. 2019;5.

  1. Lohia S, Vlahou A, Zoidakis J. Microbiome in chronic kidney disease (CKD): an Omics Perspective. Toxins. 2022;14:176-196
  2. McKeown NM, Fahey GC Jr, Slavin J, van der Kamp JW. Fibre intake for optimal health: how can healthcare professionals support people to reach dietary recommendations? BMJ. 2022 Jul 20;378:e054370. doi: 10.1136/bmj-2020-054370.
  3. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9612304/