Pilnavertė mityba, aiškus darbo ir poilsio balansas, fizinis aktyvumas, streso kontrolė, pakankamas miegas – visa tai lemia mūsų savijautą ir imuniteto stiprumą. „ID Clinic“ gydytoja Algė Ivaškevičė sutinka, kad šiuolaikiniam žmogui nėra labai lengva nuolat laikytis sveikos gyvensenos principų ir užtikrinti, kad visos organizmo sistemos veiktų nepriekaištingai. Vis dėlto gydytoja ramina, kad išeitis tikrai yra – reikia išmokti įsiklausyti į savo kūno kalbą, neignoruoti siunčiamų signalų ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Kokios būklės ar organizmo būsenos gali signalizuoti apie vitaminų ir mikroelementų trūkumą?
Įvertinti, ar jums trūksta tam tikrų vitaminų bei mineralų, galima keliais būdais. Pirma, apžvelkite savo mitybą. Šiuolaikinėje mityboje labai lengva gauti kalorijų perteklių, bet nepakankamą esminių, nepakeičiamų mitybinių medžiagų – vitaminų, mineralų, omega-3 riebalų rūgščių. Antra, atkreipkite dėmesį į savo pojūčius, savijautą: perteklinį nuovargį, energijos stoką, silpnumą ar blogą fizinio krūvio toleravimą, plaukų būklę, nagų trapumą, nelygumus, dėmeles, odos, akių sausumą, burnos gleivinės, dantenų būklę, raumenų jautrumą ar mėšlungius, imlumą infekcijoms, žaizdelių atsiradimą burnoje, galūnių šalimą ir kt. Mūsų „kūnas kalba“ ir tokie ženklai gali būti šių medžiagų nepakankamumo nespecifiniai požymiai. Trečia, galime nuspėti dažniausius mūsų regiono gyventojams būdingus trūkumus. 30-40% moterų, kurioms yra mėnesinės, kažkuriuo laikotarpiu trūksta geležies, vario. Veganams ir vegetarams mūsų kraštuose itin dažnai trūksta geležies, vitamino B12. Vartojantiems nejoduotą druską, pvz. pakeitusiems į Himalajų ar vengiantiems druskos, Lietuvoje dažniau trūksta jodo. Svarbu atsiminti, kad mūsų platumos žmonėms ir senėjant populiacijai itin dažnai trūksta vitamino D ir magnio. Geriantiems medikamentus būtina atkreipti dėmesį į jų sukeliamus mineralų ir vitaminų, omega-3 R.R. trūkumus.
Į ką besirūpinantiems savo sveikata svarbu atkreipti dėmesį rudenį?
Rudenį, jei pasinaudojate vietinių, geros kokybės daržovių, uogų, grybų gausa, turėjote pakankamą ekspoziciją saulei, vitaminų bei mineralų trūkumų galite ir nepatirti. Ruduo tinkamas laikas pradėti vartoti vitaminą D, nes jo oda nebepagamins, kai saulė nepakils į tokį aukštį, kad mūsų šešėlis būtų trumpesnis už ūgį. Dažnam rudenį sudėtingiau sėkmingai susitvarkyti su imuniteto iššūkiais, nes daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose su apsirgusiais įvairiomis infekcijomis, kartu staigiai išauga darbo ir šeimos atsakomybių krūvis. Esminių, nepakeičiamų medžiagų poreikis tokiomis aplinkybėmis padidėja, o pasisavinamas sumažėja. Dėl to atidesnis mitybos planavimas ir organizavimas , o, jei reikia, ir papildymas maisto papildais yra vertingi.
Jūsų nuomone, ar prieš pradedant vartoti tam tikrus vitaminus reikėtų atlikti kraujo tyrimus?
Kai kurių medžiagų kiekį mes pakankamai gerai galime įvertinti kraujo tyrimais, o kai kurių momentiniai vienkartiniai kraujo tyrimai neparodys – ląstelėje jų gali būti nepakankamas kiekis sklandžiai veiklai, bet juos transportuojančiame kraujyje jų gali būti norma. Gerai galime įvertinti kraujo tyrimais riebaluose vitamino D, omega-3 R.R., vario, cinko lygį, geležies apykaitą, jei neapsiribosime vien bendru kraujo tyrimu, o papildysime feritino, transferino matavimais. Daug sudėtingiau sužinoti B grupės vitaminų lygius, jei dar nėra žymių nuokrypių arba nematuojame su jais susijusių metabolitų, pvz., B12 vertinimui svarbių homocisteino, holotranskobalamino, metilmalono r. Dažnai tokiam ištyrimui nėra žymesnių sveikatos sutrikimų priežasties, taigi žmonės nenori skirti nei laiko, nei biudžeto. Vis dėlto, verta šiuos rodiklius reguliariai matuoti bent kartą per metus, ypač jei planuojate vartoti ilgiau vartoti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E, K.
Kaip ir kokių mikroelementų trūkumas daro įtaką mūsų hormoninei sistemai?
Visų, nes šios medžiagos yra hormonų sudėtinės dalys ir būtinos medžiagos: ko- fermentai kūno biocheminėse reakcijose šiems hormonams pasigaminti, virsti aktyviomis formomis ir hormonų receptoriams „priimti“ hormonų molekules. Vienas ryškiausių pavyzdžių – ilgalaikis jodo trūkumas sukelia skydliaukės padidėjimą ir hormonų trūkumą. Geležies trūkumas trikdys kelių esminių skydliaukės fermentų veiklą ir nukentės skydliaukės hormonų gamyba. Kai kurie, pvz., vitaminas D pats yra artimas hormonams savo struktūra ir poveikiu, taigi jo trūkumas bus reikšmingas daugeliui organizmo sistemų. Tai tik keli pavyzdžiai kaip trūkumai, ypač jei trūksta kelių medžiagų, gadins hormonų gamybą ir pusiausvyrą.
Kokius negalavimus sukelia vitamino D trūkumas? Ar ruduo tinkamas laikas pradėti vartoti šį vitaminą?
Jaunesniems žmonėms ruduo yra tinkamas laikas pasimatuoti vitamino D lygį organizme ir pradėti vartoti, jei vitamino trūksta. Vyresniems, jei jie vartoja vitaminą D nuolat, tai geras laikas pasimatuoti lygį ir nuspręsti, ar reikia dozės korekcijos. Amžėjant daug sunkiau užtikrinti pakankamą vitamino D lygį be papildymo, todėl vis dažniau tenka individuliai parinkti dozes, nes pacientui nebetinka standartinės rekomenduojamos.
Pacientai sako, kad organizmą papildžius pakankamu vitamino D kiekiu, jie jaučiasi smagesnės nuotaikos, turi daugiau energijos bei yra atsparesni įvairioms infekcijoms.
Sportuojančių moterų tarpe nerimas ir depresija yra ypač dažni psichoemocinės būklės sutrikimai, kurie padidina traumų riziką, sulėtina atsistatymo po fizinio krūvio procesus bei gali būti įspėjimasis ženklas apie artėjantį aktyvų gyvenimo būdą propaguojančios moters perdegimo sindromą.
Verta paminėti, kad psichoemocinės būklės pablogėjimas sportuojančioms moterims gali atsirasti ne tik dėl per didelio fizinio krūvio ir poilsio stokos, bet ir dėl mažo energijos prieinamumo (būsenos, kai yra suvartojamas nepakankamas maisto kiekis reikalingas patenkinti būtiniausiems žmogaus organizmo funkcionavimo procesams). Individualių energijos ir maistinių medžiagų poreikių patenkinimas yra labai svarbus siekiant palaikyti gerą bendrą sveikatą, atsigauti po fizinio krūvio ir taip užkirsti kelią traumoms. Ilgalaikis mažas energijos prieinamumas gali sukelti RED-S sindromą (relative energy deficiency syndrome), kuris gali turėti įtakos medžiagų apykaitos procesų sulietėjimui, menstruacijų ciklo sutrikimams, kaulinio audinio retėjimui ir kitų organizmo sistemų pažeidimui.
Didelis energijos trūkumas gali turėti neigiamą trumpalaikį arba ilgalaikį poveikį fiziškai aktyvaus asmens sveikatai, todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmus galimus šio proceso požymius siekiant išvengti RED-S sindromo padarinių moters sveikatai bei sportiniams rezultatams.